Europos Komisija pasiūlė metmenis plano, kaip padaryti Europą nepriklausomą nuo Rusijos iškastinio kuro gerokai iki 2030 m., pirmiausia nuo dujų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Šiame plane taip pat bendrais bruožais apibūdinamos priemonės, kuriomis siekiama reaguoti į didėjančias energijos kainas Europoje ir papildyti dujų atsargas kitai žiemai. Energijos kainos Europoje padidėjusios jau keletą mėnesių, tačiau šiuo metu dėl tiekimo netikrumo ši problema dar labiau aštrėja. Įgyvendinant „REPowerEU“ bus siekiama įvairinti dujų tiekimą, paspartinti dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir pakeisti dujas šildymo ir elektros energijos gamybos srityse. Taip galima iki metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti ES poreikį importuoti dujas iš Rusijos.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen teigė: „Turime tapti nepriklausomi nuo Rusijos naftos, anglių ir dujų. Tiesiog negalime pasikliauti tiekėju, kuris mums aiškiai grasina. Turime veikti dabar, kad sušvelnintume kylančių energijos kainų poveikį, įvairintume dujų tiekimą kitai žiemai ir paspartintume perėjimą prie švarios energijos. Kuo greičiau pereisime prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir vandenilio, kartu didindami energijos vartojimo efektyvumą, tuo greičiau būsime tikrai nepriklausomi ir valdysime savo energetikos sistemą. Vėliau šią savaitę aptarsiu Komisijos idėjas su Europos vadovais Versalyje ir kartu su savo komanda sieksiu greitai jas įgyvendinti.“
Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Atėjo metas spręsti savo pažeidžiamumo problemas ir greitai tapti savarankiškesniems renkantis energiją. Imkimės plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją žaibo greičiu. Atsinaujinantieji energijos ištekliai yra pigus, švarus ir potencialiai nesibaigiantis energijos šaltinis, o užuot padėję finansuoti iškastinio kuro pramonę kitur, jie padeda kurti darbo vietas čia. Putino karas Ukrainoje rodo, kad reikia skubiai paspartinti mūsų perėjimą prie švarios energijos.“
Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson sakė: „Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą paaštrėjo tiekimo saugumo padėtis, o energijos kainos pasiekė precedento neturintį lygį. Europa turi pakankamai dujų likusioms šios žiemos savaitėms, tačiau turime skubiai papildyti savo atsargas kitiems metams. Todėl Komisija pasiūlys, kad iki spalio 1 d. dujų saugyklos ES turėtų būti pripildytos bent 90 proc. Taip pat bendrais bruožais apibūdinome kainų reguliavimo, valstybės pagalbos ir mokesčių priemones, skirtas Europos namų ūkiams ir įmonėms apsaugoti nuo ypač didelių kainų poveikio.“
Europos Komisijos Energijos kainų priemonių rinkinys padėjo ES valstybėms narėms sušvelninti didelių kainų poveikį pažeidžiamiems vartotojams ir išlieka kaip svarbi nacionalinių priemonių rengimo sistema. Šiandien Europos Komisija pateikia ES valstybėms narėms papildomas gaires, kuriose patvirtinama galimybė išskirtinėmis aplinkybėmis reguliuoti kainas ir nustatoma, kaip valstybės narės gali pajamas iš didelio energetikos sektoriaus pelno ir prekybos apyvartiniais taršos leidimais perskirstyti vartotojams. ES valstybės pagalbos taisyklės taip pat suteikia valstybėms narėms galimybių teikti trumpalaikę pagalbą didelių energijos kainų paveiktoms įmonėms ir padėti sumažinti poveikį, kurį jos patiria dėl energijos kainų svyravimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Po konsultacijų dėl tikslinių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos valstybės pagalbos gairių pakeitimų Europos Komisija taip pat konsultuosis su ES valstybėmis narėmis dėl naujos laikinosios valstybės pagalbos krizės atveju sistemos poreikio ir taikymo srities, kad būtų galima teikti pagalbą nuo krizės nukentėjusioms įmonėms, visų pirma toms, kurios patiria dideles energijos sąnaudas.
Europos Komisija ketina iki balandžio mėn. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo reikalaujama, kad iki kiekvienų metų spalio 1 d. visos ES teritorijoje esančios saugyklos būtų pripildytos bent 90 proc. jų talpos. Pasiūlyme būtų numatyta stebėti pripildymo lygius ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, ir jis būtų grindžiamas ES valstybių narių solidarumo susitarimais. Europos Komisija toliau vykdo dujų rinkos tyrimą, reaguodama į susirūpinimą dėl galimo operatorių, ypač „Gazprom“, vykdomo konkurencijos iškraipymo.
Siekdama spręsti vis didėjančių energijos kainų problemą, Europos Komisija nagrinės visas įmanomas neatidėliotinų priemonių galimybes, kuriomis būtų apribotas dujų kainų poveikis elektros energijos kainoms, kaip antai laikinus kainų apribojimus. Ji taip pat įvertins galimybes optimizuoti elektros energijos rinkos modelį, atsižvelgiant į ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) galutinę ataskaitą ir kitus pasiūlymus dėl alternatyvių kainodaros mechanizmų privalumų ir trūkumų, kad elektros energija išliktų įperkama, būtų tiekiama be pertrūkių ir būtų skatinamos investicijos į žaliąją pertvarką.
Laipsniškai panaikinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro galima gerokai anksčiau nei 2030 m. Šiuo tikslu Europos Komisija siūlo parengti planą „REPowerEU“, kaip padidinti visos ES energetikos sistemos atsparumą, grindžiamą dviem ramsčiais: dujų tiekimo įvairinimu didinant SGD importą ir importą vamzdynais iš ne Rusijos tiekėjų, taip pat daugiau gaminant ir importuojant biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; sparčiau mažinant iškastinio kuro naudojimą namuose, pastatuose, pramonėje ir elektros energijos sistemoje, didinant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir elektrifikavimą ir šalinant infrastruktūros kliūtis.
Visiškai įgyvendinus Europos Komisijos pasiūlymus dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio, iki 2030 m. ES metinis dujų suvartojimas sumažėtų 30 proc., o tai atitinka 100 mlrd. m³ dujų. Plane „REPowerEU“ numatytomis priemonėmis galėtume laipsniškai atsisakyti bent 155 mlrd. m³ suvartojamo iškastinio kuro, o tai atitinka 2021 m. iš Rusijos importuotą kiekį. Beveik du trečdalius šio sumažinimo galima pasiekti per metus, taip panaikinant pernelyg didelę ES priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Europos Komisija siūlo bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis, kad būtų nustatyti tinkamiausi projektai šiems tikslams pasiekti, remiantis jau atliktu išsamiu darbu rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
Dėl naujos geopolitinės ir energijos rinkos realybės turime iš esmės paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir padidinti Europos energetinę nepriklausomybę nuo nepatikimų tiekėjų ir nepastovaus iškastinio kuro.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą poreikis greitai pereiti prie švarios energijos niekada nebuvo stipresnis ir aiškesnis. 90 proc. ES suvartojamų dujų importuojama, o importas iš Rusijos sudaro maždaug 45 proc., lygis įvairiose ES valstybėse narėse skiriasi. Be to, importas iš Rusijos sudaro apie 25 proc. importuojamos naftos ir 45 proc. importuojamų anglių.
2021 m. spalio mėn. Europos Komisijos Energijos kainų priemonių rinkinys padėjo sušvelninti didelių energijos kainų poveikį piliečiams ir įmonėms pastaraisiais mėnesiais. 25 ES valstybės narės priėmė priemonių rinkinį atitinkančias priemones, kuriomis jau mažinamos sąskaitos už energiją maždaug 70 milijonų namų ūkio vartotojų ir keliems milijonams labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių.
Europos Komisija toliau bendradarbiauja su kaimynais ir partneriais Vakarų Balkanuose ir Energijos bendrijoje, kurie dalijasi ES priklausomybe nuo iškastinio kuro ir kainų šuolių rizika ir yra taip pat įsipareigoję siekti tų pačių ilgalaikių klimato tikslų. ES yra pasirengusi remti Ukrainą, Moldovą ir Gruziją, kad būtų užtikrintas patikimas ir tvarus energijos tiekimas. Šiuo metu dedamos pastangos ekstremalioje situacijoje užtikrinti Ukrainos ir Moldovos elektros tinklų sinchronizavimą su žemyninės Europos elektros tinklais yra aiškus šio įsipareigojimo požymis.
Daugiau informacijos:
„REPowerEU“ informacijos suvestinė
Europos žaliojo kurso interneto svetainė
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija
