Turbūt nė vienam iš mūsų nebūtų sudėtinga papasakoti apie save kitam žmogui. O kaip pristatytumėte Lietuvą tam, kuris apie ją žino nedaug arba išvis nieko?
Kad nereikėtų svarstyti, kaip mūsų šalį pristatyti pasauliui, parengta Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija, kurioje išryškinami pasiekimai ekonomikos, kultūros, valdymo ir talentų pritraukimo srityse.
Kryptingai ir tvariai šalies pristatymo užsienyje sistemai užtikrinti būtina ir šalies vizualinė tapatybė, kuri padėtų kurti šalies atpažįstamumą tarptautiniame kontekste, pasitelkiant vizualinius sprendimus. Vyriausybės kanceliarija, koordinuojanti šalies pristatymo užsienyje sistemos sukūrimo darbus, pasirašė sutartį su UAB „Godspeed Branding“, kuri kurs šalies vizualinį identitetą. Pasiūlymų vertinimo ekspertų komanda šios bendrovės pasiūlymą pripažino geriausiu.
„Esame labai dėkingi už šalies institucijų ir socialinių partnerių aktyvų įsitraukimą. Siekiant kokybiško rezultato, labai svarbus privataus ir viešojo sektorių ekspertų, dirbančių su šalies pristatymu užsienyje, komunikacija, dizainu bei prekių ženklais, dalyvavimas. Džiaugiamės, kad pasiūlymus dėl šalies vizualinio identiteto vertino savo srities profesionalai – Lietuvos dizaino asociacijos, LiMA, Lietuvos komunikacijos asociacijos, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos atstovai, taip pat VšĮ „Versli Lietuva“, BĮ Lietuvos kultūros instituto, VšĮ ,,Investuok Lietuvoje“ ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai“, – sako Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.
Įgyvendinant šį projektą bus siekiama sukurti ir išlaikyti vientisą Lietuvos vizualinę reprezentaciją pristatant Lietuvą užsienio auditorijoms tarptautiniuose renginiuose, parodose, skaitmeninėje erdvėje, įgyvendinant komunikacijos bei rinkodaros projektus. Įgyvendinant sutartį bus sukurtas šalies vizualinės tapatybės paketas, apimantis šalies pristatymo užsienyje vizualinių sprendimų visumą ir jų panaudojimo taisykles.
„Kaip ir bet koks regimas vaizdas, taip ir vizualinis identitetas neišvengiamai ką nors simbolizuoja, sukelia asociacijų, o tai, akivaizdu, daro įtaką mūsų suvokimui. Psichologijoje šis reiškinys (lemiama įspūdžio įtaka tam, ką mes galvojame apie kitas objekto savybes, leisdami sau jas pasąmoningai deformuoti) vadinamas šlovės efektu (angl. Halo effect). Šiuo atveju kalbame apie tai, kaip įvairios priemonės padės atpažinti ir interpretuoti Lietuvą, ir tai nemenka atsakomybė. Siekdami išlaikyti abipusį objekto ir stebėtojo sąveikavimą, galime pasidžiaugti pasirinkto vizualinio identiteto koncepcija, kurioje naudojama vizualinė metafora intuityviai ir korektiškai interpretuoja pagrindinę bendradarbystės žinutę, o per aliuziją į skaitmeninę erdvę komunikuoja technologinę pažangą ir subtiliai kviečia veikti“, – apibendrina pasiūlymo vertinimo ekspertas Jonas Liugaila, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos narys, Tarptautinės dizaino tarybos ICoD viceprezidentas.
Vyriausybės kanceliarija, įgyvendindama Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Vieningos, viešuosius interesus atitinkančios ir į rezultatus orientuotos Lietuvos pristatymo užsienyje sistemos sukūrimas“, 2019 m. atliko Lietuvos žinomumo ir reputacijos vertinimo tikslinėse užsienio šalyse tyrimą, įdiegė tarpinstitucinę užsienio žiniasklaidos ir socialinių tinklų stebėsenos sistemą ir parengė Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategiją. Siekiant užtikrinti vientisą šalies pristatymą užsienyje, bus kuriamas šalies vizualinis identitetas ir šalies pristatymo užsienyje priemonių paketas.
Lietuvos įvaizdžio grupės informacija
Nuotrauka iš Pexels.com
