Įvairių rodiklių nustatymas leidžia identifikuoti Lietuvos, kaip šalies padėtį, bendrame Europos žemėlapyje, ir suprasti, kur link judame ir su kokiomis problemomis susiduriame. Vienas tokių rodiklių yra ir įmonių tarpusavio skolinimosi apimčių augimas. Džiugina tai, kad pagal šį rodiklį esami pirmieji Europoje – įmonių sukaupti tarpusavio paskolų likučiai padidėjo 16,6 proc. Antroji vieta atiteko Bulgarijai, trečioji – Latvijai, kur prieaugis atitinkamai siekia 15, 5 proc. ir 15, 1 proc. Tačiau skaičiai – dar ne viskas, tad pats metas išsiaiškinti, apie kokius svarbius niuansus jie liudija.
Situacija – nuteikia optimistiškai, o neigiamai vertintini veiksniai neturėjo didelės įtakos
Dėmesį verta atkreipti į tai, kad pirmoji vieta bei dviženklis rodiklio augimas pirmiausia rodo tai, kad Lietuvos verslas turi užtektinai užsakymų, tad situacija iš tiesų nuteikia optimistiškai. Šią nuotaiką dar labiau sustiprina ir svarbus faktas: paaiškėjo, kad tokie neigiamai vertintini veiksniai kaip pasaulio ir euro zonos ekonomikos sulėtėjimas neturėjo labai didelės įtakos įmonių užsakymams.
Verslo galimybės skolintis iš bankų Lietuvoje – ribotos bei komplikuotos
Tačiau toks spartus šio rodiklio augimas parodo ir tam tikras problemas ir leidžia daryti išvadą, kad ne viskas yra taip gražu, kaip galėtų pasirodyti iš pradžių. Toks didelis prieaugis rodo, kad Lietuvos verslas yra priverstas aktyviai naudotis ne bankinio finansavimo instrumentais, t.y., kreiptis ne į bankinio sektoriaus finansuotojus, įskaitant ir faktoringo bendroves. Na, o tai, kad pagal šį rodiklį esame pirmi visoje Europoje, atskleidžia niūrią tiesą: verslo priėjimas prie banko paskolų Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra pakankamai ribotas bei labiau komplikuotas.
Tačiau ir tai dar ne viskas – dėmesį verta atkreipti į tai, kad tokia situacija gali būti įvardinta, kaip savotiškas vakuumas: nors verslas turi pakankamai užsakymų, ribotos bei komplikuotos galimybės skolintis iš bankų, verslininkams palieka vos dvi išeitis: arba atsisakyti tolesnės verslo plėtros, arba rinktis ne bankinio finansavimo, įskaitant ir faktoringo bendrovių paslaugas.
Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, kad aukščiausias visoje Europoje Lietuvos rodiklis atskleidžia keletą svarbių tiesų: lietuviškas verslas šiandien gauna pakankamai užsakymų, o tokie veiksniai kaip pasaulio ir euro zonos ekonomikos sulėtėjimas neturėjimo įtakos, o taip pat ir tai, kad lietuviškam verslui yra kur kas lengviau skolintis iš ne bankinio finansavimo įmonių.
www.smefinance.lt informacija
