Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Kėdainių filialas krašto verslininkams suorganizavo konferenciją, kurioje savo srities profesionalai, šioje srityje dirbantys žmonės ir politikai diskutavo apie socialines investicijas. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija KPPAR siekia sukurti erdvę, kurioje Lietuvos įmonės atrastų idėjų ir galimybių save realizuoti socialinės atsakomybės veikloje, pasitelkiant į pagalbą Lietuvos nevyriausybines organizacijas, kurios savo realia patirtimi įprasmintų socialinės atsakomybės reikšmę verslo sektoriuje.
Aktualu – mokesčiai
Kur pasisuka kalba apie verslą ir pinigus, ko gero, vienas pirmiausių galvos skausmų yra mokesčiai. Gera naujiena ta, kad socialinis verslas, kaip skatinama valstybės verslo rūšis, turi tam tikrų lengvatų ir išlygų, apie kurias konferencijos dalyviams išsamiai pasakojo Kauno AVMI Mokestinių prievolių departamento 1 skyriaus vedėja Irena Gasiūnienė.
Vienos iš lengvatų – PVM neapmokestinama su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos bei kt. Taip pat gamybinės įmonės, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį. Pelno nesiekiančios organizacijos gali susimažinti apmokestinamąjį pelną numatomomis tiesiogiai skirti lėšomis per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai. Svarbu ir tai, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas neįgaliųjų asociacijų, labdaros ir paramos fondų, švietimo įstaigų NT. „Riboto darbingumo asmenims yra taikomas didesnis NPD. Savivaldybių tarybos gali nuspręsti taikyti mažesnį GPM už verslo liudijimus. Gyventojas, atimdamas individualios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas, gali pasinaudoti investicijų lengvata“, – vardijo I. Gasiūnienė.
Ar socialinės, ar investicijos?
Apie tai, kas apskritai yra tos socialinės investicijos ir kaip jos vertinamos Lietuvoje bei visame pasaulyje, kalbėjo Vaidotas Ilgius „UNICEF Lietuva“ vadovas, kuris daugumai lietuvių vis dar geriau žinomas kaip ilgametis organizacijos „Maisto bankas“ veiklos veidas. „Neretai sunku susigaudyti, ką reiškia tokia sąvoka „socialinės investicijos“ ir ką ji savyje talpina. Kai kur sakoma, kad tai viena iš socialinės atsakomybės sričių, kuri pasireiškia socialine atsakomybe prieš žmogų. Atsakinga veikla, suvienijanti gamtos, visuomenės ir valdžios potencialus. Apibrėžčių yra visokių, tačiau suprantame tiek, kad socialinės investicijos yra kažkas gero, bet tarsi sudaromas vaizdas, kad jomis galima taisyti sugedusį verslą“, – kalbėjo lektorius. Jis pridūrė, kad apskritai yra labai sunku rasti tikrą, gryną socialinį verslą, nors tokiais save vadinančių verslų išties yra nemažai. „Reikia suprasti, kad kalbant apie socialines investicijas, žodis „investicija“ yra ekvivalentas finansinei paramai. Nes realiai investavimo, kaip po tokio, nepamatysime. Tokiose srityse yra kalbama ne apie finansinę, o apie socialinę grąžą“, – akcentavo V. Ilgius. „Kur turime dėti akcentą? Ar „socialinės“, ar „investicijos“ čia yra svarbiau, o gal abu vienodai svarbūs? Čia svarbu suprasti, kas investuoja, kam ir kodėl. Iš to išeina trys paradigmos. Štai Europos Komisija socialines investicijas supranta kaip finansines investicijas į socialinę paramą, pagalbą darbuotojams, klientams ir bendruomenei.
Kita kryptis yra socialinis verslas. Investavimas, finansavimas socialinių verslų kaip specifinės verslo rūšies, kurių darbas ne tik uždirbti pinigus, bet jie nori spręsti socialines ir kitas viešąsias problemas. Trečia kryptis: privatus pelno siekiantis sektorius investuoja ne tik turėdami tikslą spręsti tam tikras problemas, bet ir gauti finansinę grąžą. Toks atvejis įmanomas, kai įsijungia ir valstybinės institucijos, kurios, pasiekus tam tikrus rezultatus, investitoriui grąžina pinigus ir skiria finansinę paskatą, kuri ir laikoma finansine grąža“, – kalbėjo pašnekovas. Jis pridūrė, kad dirbant su valstybinėmis institucijomis labai svarbu nenueiti lengviausiu keliu – tarsi sprendžiant problemos rezultatus, pamirštant investuoti į prevenciją. Kitaip tariant, prevencija, kuri padėtų ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti arba panaikinti problemą, kartais nebūna tikslas, mat jo rezultatų laukti tenka gerokai ilgiau, nei norisi.
Atvira diskusija su politikais
Galiausiai konferencijos dalyviai galėjo klausyti ir patys dalyvauti diskusijoje su politikais ir tais, kurie patys dirba socialiniuose versluose. LR Seimo narys Viktoras Fiodorovas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja Justina Lukaševičiūtė, VšĮ „Galimybių dirbtuvės“ vadovė Auksė Griškonienė, UAB „Impelis LT“ direktorė Olga Vansevičienė ir Seimo narė Jurgita Sejonienė aptarė galimybes ir kliūtis, dirbant socialiniuose versluose. Ir išties nuostabu tai, kad, rodos, net sunkiausiais atvejais, žmonės sugeba išvystyti ne tik pelningus verslus, sukurti darbo vietas neįgaliesiems, bet ir daryti pokytį visuomenėje ir pačių neįgaliųjų bei jų šeimų gyvenimuose.
„Aš pati esu vieniša mama, auginanti tris vaikus, o mano pirmoji dukrelė turi sunkią negalią. Dėl to ir įkūriau VšĮ „Galimybių dirbtuves“, nes norėjau padėti panašaus likimo žmonėms. Įkurti VšĮ daug nekainuoja, tada pradėjau sekti europinius projektus. Dabar mes organizuojame dirbtuves, skirtas ugdyti žmonių su negalia darbines galimybes. Mūsų pagrindinis tikslas yra įveiklinti jų potencialą, nes jie turi labai daug noro mokytis ir labai daug motyvacijos dirbti. Ir štai šiandienai per mėnesį uždirbame po 10 tūkst. eurų ir tai yra tų žmonių darbas, jų pačių uždirbti pinigai. Ir kalbama ne tik apie pinigus, suteikiame žmonėms darbinį užimtumą“, – gerąja patirtimi dalijosi A. Griškonienė.
Seimo narys V. Fiodorovas atkreipė dėmesį, kad dabartiniai įstatymai, kuriais tarsi siekiama įlieti neįgaliuosius į darbo rinką, yra gana riboti, kartais net kurioziški, tad svarstoma, kaip juos patobulinti. „Įstatymas, kuris reglamentuoja neįgaliųjų žmonių įtrauktį į darbo rinką, yra nepakankamas. Valdančiųjų pozicija šiuo metu tarsi tokia, kad po trejų metų žmogus, turintis negalią, tampa tarsi sveikas. Pagal visus aiškinamuosius raštus galima suprasti, kad trejus metus yra skiriamas finansavimas ir pagalba darbo vietai sukurti ir žmogaus integracijai, ir tarsi po tų trejų metų neįgalus asmuo tampa tokio paties našumo žmogumi, kaip visai sveikas žmogus. Ar su tuo sutinka tie, kurie dirba su žmonėmis su negalia? Manau, kad ne“, – svarstė politikas pridurdamas, kad šioje srityje reikalinga mažiau riboto laiko ir daugiau tęstinių galimybių.
Gera naujiena ta, kad socialinis verslas, kaip skatinama valstybės verslo rūšis, turi tam tikrų lengvatų ir išlygų, apie kurias konferencijos dalyviams išsamiai pasakojo Kauno AVMI Mokestinių prievolių departamento 1 skyriaus vedėja Irena Gasiūnienė.
Apie tai, kas apskritai yra tos socialinės investicijos, ir kaip jos vertinamos Lietuvoje bei visame pasaulyje, kalbėjo Vaidotas Ilgius „UNICEF Lietuva” vadovas, kuris daugumai lietuvių vis dar geriau žinomas kaip ilgametis organizacijos „Maisto bankas” veiklos veidas.
Konferencijos dalyviai galėjo klausyti ir patys dalyvauti diskusijoje su politikais ir tais, kurie patys dirba socialiniuose versluose.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai dalyvauja kaip partneris projekte Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, finansuojamame Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Rinkos aikštė“
Nuotraukos: Eglės Kuktienės
