Ketvirtadienio popietę, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo nariai vyko į ekskursiją įmonėje AB „Lifosa“. Kauno PPA rūmų Kėdainių filialo narius maloniai sutiko bendrovės generalinis direktorius Jonas Dastikas, kuris svečiams pristatė įmonės veiklą, gaminamą produkciją, įspūdingus jos mastus ir parduodamos produkcijos eksporto geografiją – per metus AB „Lifosa“ pagamina 1,2 mln. tonų sieros rūgšties ir 460 tūkst. tonų fosforo rūgšties ir sukurtą produkciją eksportuoja į 50 pasaulio šalių.
Nuo 2014 metų pabaigos AB „Lifosa“ valdo bendrovė „EuroChem Group AG“. Tai Šveicarijoje, Cugo kantone įregistruota tarptautinė kompanija, viena didžiausių mineralinių trąšų gamintojų pasaulyje. Bendrovę valdo vienas akcininkas, kuris užsiima trąšų gamyba, angliavandenilių gavyba ir anglies kasyba. „EuroChem Group AG“ visame pasaulyje sukurta darbo vietų 27 000 žmonių. Kėdainiuose AB „Lifosa“ gamykla sukūrusi per 1000 darbo vietų. Sieros rūgšties gamybos proceso metu išsiskiriančią reakcijos šilumą gamykla naudoja savo ir Kėdainių miesto pastatams šildyti.
Būdama tarptautinės grupės „EuroChem Group AG“ dalis, AB „Lifosa“ įgyja svarių pranašumų tiek apsirūpindama žaliavomis, tiek realizuodama savo produkciją pasaulio rinkose. AB „Lifosa“ kasmet įgyvendina dešimtis investicinių projektų, leidžiančių bendrovei dirbti efektyviau, konkuruoti pasaulio rinkose. Itin didelės investicijos skiriamos aplinkai tausoti, darbo sąlygoms gerinti. Kryptingų investicijų dėka AB „Lifosa“ šiandien yra viena moderniausių gamyklų Europoje.
AB „Lifosa“ daugiau kaip 50 metų gamina fosfatines trąšas ir iš išsiskyrusių, žmogaus sveikatai ir aplinkai nekenksmingų, medžiagų formuoja įspūdingo baltumo fosfogipso kalnus. Kalnai užima 84 ha ploto ir juose sukaupta fosfogipso daugiau kaip 21 mln. tonų! Kalnai pradėti pilti 1968 metais ir tose vietose, kur pilami seniai, jau apaugę medžiais. Per metus fosfogipso kalnai pasipildo 2 milijonais tonų ir vietomis kalnų aukštis siekia net 60 metrų.
Trąšų pramonė svarbi dirvožemiui, kuris alinamas greičiau, nei spėja atsinaujinti. Jau dabar pusė žemėje gyvenamo ploto naudojama augalams ir gyvuliams auginti. Skaičiuojama, kad 2050 m. pasaulyje gyvens 9,7 milijardo žmonių ir jiems išmaitinti reikės dukart daugiau maisto, nei suvartojama šiuo metu. Išeitis – efektyvesni ūkiai ir derlingesnė žemė.
