1925 m. birželio 18 d. Kaune buvo oficialiai atidaryti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, būdami patikima verslo savivaldos institucija bei partnere, padėjusia pamatus solidarumu pagrįstiems verslo bendruomenės santykiams, didžiuojasi savo istorija ir nuveiktais darbais bei tęsia pirmųjų rūmų misiją padėti valdžiai tvarkyti šalies ūkį ir atstovauti vietinių pramonininkų ir prekybininkų interesams. Praėjus 95-eriems metams, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai, visuotinio narių susirinkimo, dar vadinamo Generaline asamblėja, metu, atšventė rūmų gimtadienį bei išrinko rūmų vadovus ketverių metų kadencijai. Vadovauti rūmams patikėta Zigmantui Dargevičiui, UAB „Liuks“ generaliniam direktoriui. Dalijamės prezidento interviu Laikinajai sostinei metu išsakytomis mintimis.
Džiaugiantis puikiais rezultatais reikia galvoti, kaip apsisaugoti, kai bus blogai. Kovą jau žinojome krizės priežastį – koronavirusą. Deja, bet buvome pajautę ir pirmuosius simptomus. Vieni pirmųjų krizės smūgius pajuto turizmo, pramogų ir viešojo maitinimo sektoriai. Buvo patirtas 50 procentų siekiantis pajamų kritimas. Vėliau šie sektoriai pajamų neteko visai. Padėtis blogėjo labai greitai. Sudėtingu laikotarpiu labai daug dirbome, kad būtų priimti būtini sprendimai ir parama verslui ne tik Lietuvos valstybės, bet ir visos Europos lygmenyse.
Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, tęsėme savo veiklą ir nepalikome rūmų narių vienų. Persiorientavome ir paslaugas pradėjome teikti nuotoliniu būdu. Reaguodami į Europoje ir visame pasaulyje susidariusią situacija dėl COVID-19 pandemijos ir suprasdami iššūkius, su kuriais dėl šios situacijos susiduria verslas, pasitelkėme platų partnerių tinklą užsienio šalyse, surinkome informaciją ir pirmieji šalyje sudarėme numatytų verslo paramos ir ekonomikos skatinimo priemonių skirtingose šalyse suvestinę. Daugelyje šalių numatytos verslo paramos ir skatinimo priemonės buvo paremtos trimis pagrindiniais „ramsčiais”: mokesčių atidėjimu, lengvatinių skolinimosi sąlygų sudarymu per paskolų garantijas ir papildomus fondus bei priemonėmis darbo vietų išlaikymui. Tai skatinome taikyti ir Lietuvos Vyriausybę. Pirmomis savaitėmis informacijos dėl koronaviruso ir su juo susijusių veiksmų bei priemonių gausa buvo didžiulė ir kito labai greitai, parengėme susistemintos verslui aktualios informacijos suvestinę, kurią skelbėme savo svetainėje ir nuolat atnaujinome.
Verslo atstovai turi elgtis atsakingai. Prisiimti savo galimybėms proporcingą atsakomybę ir nedidinti, o siekti sumažinti ekonomikai skaudžias krizės pasekmes. Verslininkai visada buvo tie žmonės, kurie geriausiai žino ir kaip šias problemas spręsti, ir kaip sėkmingai persiorientuoti bei atrasti naujų galimybių. Regiono verslas solidarizavosi. Dirbdami kartu siekėme, kad Vyriausybė skirtų efektyvias priemones. O dabar visi kartu sieksime stabdyti ekonomikos smukimą ir pasimokyti iš klaidų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ekonomikos gelbėjimo planą priėmė operatyviai, o numatytos priemonės buvo didžiulio masto. Tačiau verslas baiminosi, kad, atrodytų, laiku priimtas ir neblogas planas nebus pakankamas dėl biurokratizmo. Šie nuogąstavimai pasitvirtino. Verslas negalėjo efektyviai pasinaudoti parama dėl pernelyg didelių reikalavimų įvairiose verslo paramos priemonėse, kurios buvo nuolat keičiamos ir koreguojamos, todėl reali pagalba vėlavo. Daugelis priemonių buvo tobulintinos. Pavyzdžiui, dalinis nuomos mokesčio kompensavimas – gera priemonė, tačiau matėme diskriminuojantį apribojimą, kad nuomotojas ir nuomininkas negali priklausyti įmonių grupei. Įmonių grupių dėl pandemijos patiriama žala yra ta pati, kaip ir kitų įmonių, sutartys registruotos pagal Civilinio kodekso reikalavimus, patalpų nuomos kaina nustatyta pagal patvirtintą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujamą susijusių įmonių Kainodaros politiką, sumokėti mokesčiai, turtas atskirtas nuo verslo, tačiau skaidrus įmonių grupių verslas buvo paliktas be galimybės pasinaudoti šia kompensacija. Bet galime pasidžiaugti, kad netylėjimas, nuolatinis dalyvavimas posėdžiuose ir verslo atstovavimas tikrai davė teigiamų rezultatų ir į nemažą dalį mūsų pozicijų buvo atsižvelgta.
Atstovaudami verslo interesams ir atsižvelgdamas į sudėtingą verslo įmonių situaciją dėl LR Vyriausybės ir kitų šalių paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, balandžio mėn. pradžioje raštu kreipėmės į Kauno ir Marijampolės regionų savivaldybes, prašydami peržiūrėti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus, savivaldybių įmonėms taikyti lankstesnius mokėjimo terminus verslo subjektams, nukentėjusiems dėl COVID-19 pandemijos. Į prašymą buvo atsižvelgta ir pvz. Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą dėl lauko kavinių viešose vietose, taip siekiant padidinti lauko kavinių plotą, atleido nuo vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėse 2020 m. išdavimą. Taip pat 3 mėnesiams, trumpalaikės reklamos skleidėjams atidėjo vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimą mokėjimo terminą. Rūmų prezidentas pirmininkauja Kauno verslo taryboje, todėl gegužės mėnesį buvo sušauktas posėdis, kurio metu buvo nagrinėti verslui ypatingai aktualūs klausimai: dėl nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų dėl pandemijos nukentėjusioms įmonėms bei savivaldybės kontroliuojamų (valdomų) įmonių geranoriško bendradarbiavimo atidedant mokėjimus. Kauno miesto savaivaldybė po posėdžio nutarė taikyti 25 procentų nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatą už 2020 metus verslo subjektams, kurie nukentėjo nuo COVID–19 pagal VMI sudarytą sąrašą.
Laikotarpis tikrai sudėtingas. Šiuo metu tie, kuriems pavyko atsilaikyti ir išgyventi, atsargiai dėlioja ateities planus. Atsiveriant sienoms eksportas po truputį grįžta į savo vėžias. Ir čia galime įžvelgti galimybes Lietuvos verslui. Pavyzdžiui tai, kad įmonės Šiaurės šalyse tokiu neapibrėžtumo metu yra labiau linkę ieškoti naujų tiekėjų ir plėsti jų ratą. Pasiūlyti savo produkciją ir paslaugas yra paprasčiau nei bet kada anksčiau. Tai ypač svarbu, kadangi mūsų šalies ekonomikos augimas yra paremtas eksportu.
Pasaulis po šios pandemijos jau nebebus toks, koks buvęs. Ir mes nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Tačiau per šį laikotarpį įvyko ir džiuginančių pokyčių. Esame verslo partneris, padedantis auginti ir kompetencijas ir verslus, padedame rinkų plėtroje. Pasaulinė pandemija ir krizė dar ryškiau nubrėžė kryptį naujų technologijų poreikiui ir skaitmenizacijai. Tai skatina visus tobulėti, todėl nuo gegužės mėnesio pabaigos gauti prekių kilmės sertifikatus tapo daug paprasčiau – pradėjome išdavinėti ir elektroninius prekių kilmės sertifikatus. Tai leidžia įmonėms pateikti ir gauti dokumentus nuotoliniu būdu. Džiaugiamės, kad jau persikėlėme į rūmų įsigytą devynioliktojo amžiaus istorinį pastatą Kauno centre, Gedimino g. 43. Jį renovavę sukūrėme rūmų bendruomenei namus, tarnausiančius augančios verslo bendruomenės poreikiams. Be to, sustiprinome verslo atstovavimą, įgijome patirties itin greitai reaguoti į besikeičiančias situacijas, o nuotolinis darbas padidino galimybes internetinių posėdžių metu tiesiogiai atstovauti verslo interesams ir pasiekti greitesnių rezultatų.
