Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su partneriais šešiose šalyse atliko tarptautinį tyrimą „Šešėlinė ekonomika: nuo priežasčių iki sprendimų“. Tyrimas atskleidė, kad įsitraukimas į šešėlinę ekonomiką labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės situacijos ir to, kiek jie pateisina šešėlį – Jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė.
Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36 proc., nelegalų kurą – 45 proc., palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai. Tyrimas taip pat parodė, kad tie žmonės, kurie pateisina šešėlį, 89 proc. labiau linkę pirkti neapskaitytas ir nelegalias prekes, 68 proc. labiau linkę pirkti nelegalias cigaretes ir alkoholį, 55 proc. – kurą, o bausmės ir tikimybė būti pagautiems turi mažesnę įtaką žmonių įsitraukimui į „šešėlį“.
„Kai gyventojų pajamos turi tokią didelę reikšmę šešėlio paplitimui, akivaizdu, kad norint ekonominę veiklą iš jo ištraukti, reikia orientuotis į tai, kaip padaryti, kad legaliai veikti būtų lengviau. Dabar dauguma valdžios taikomų priemonių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse orientuotos į tai, kaip geriau identifikuoti ir pagauti pažeidėjus. Tokių priemonių, kurios būtų nukreiptos į reguliavimo ar mokesčių naštos mažinimą, tirtose šalyse yra mažuma, apie dešimtadalį. Nemaža dalis taikomų priemonių tik didina mokesčių ar reguliavimo naštą, o būtent ši našta ir yra pirminė priežastis, kuri stumia žmones į šešėlį. Kovodami su šešėliu dažnai legalią veiklą tik apsunkiname, tai nėra toliaregiška strategija.“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, tarptautinio šešėlinės ekonomikos tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas.
Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22 proc. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų.
Tyrimą lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat rugsėjo 3 d. vykusios konferencijos „Nušviečiant „šešėlį“: priežastys, sprendimai, rezultatai” pranešimų skaidres galite rasti šioje nuorodoje:
Parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją
