Didžiausioje Kauno regiono finansų srities konferencijoje „Finansų ir apskaitos pokyčiai: naujas požiūris“, kurią jau antrą kartą organizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno finansininkų klubas, o moderavo ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas, aptarti apskaitos procesų ir finansų sektoriaus modernėjimo iššūkiai, nauji finansų valdymo modeliai, kibernetinio saugumo rizikos, išmaniojo mokesčių administravimo galimybės bei daugybė kitų inovatyvios finansų industrijos plėtros aktualijų.
Finansininkas įmonėje – vertybė.
Šios konferencijos organizatorius Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose jau dešimtmetį sėkmingai veikiantis Kauno finansininkų klubas vienija aukščiausio lygio finansų vadovus, o jo veikla neapsiriboja nuomonės ir pozicijos valstybės mokestinės politikos klausimais formavimu ar prisidėjimu kuriant naujausius ir pažangiausius finansų ir ekonomikos valdymo metodus. Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius rūmų bendruomenės vardu sveikino konferencijos organizatorius ir šio renginio partnerius: Valstybinę mokesčių inspekciją, Kauno kolegiją, VDU Žemės ūkio akademiją ir Kauno technologijos universitetą. Linkiu įdomių pranešimų ir puikios konferencijos.
Prezidentas savo kalboje taip pat pabrėžė ir gero finansininko svarbą įmonei. Kauno finansininkų klubo vadovė jam pritaria. „Geras finansininkas – tai tikras savo srities profesionalas. Nuolat besimokantis ir tobulinantis savo žinias, reaguojantis į pokyčius. Atsakingas, lojalus ir bendraujantis. Jis yra verslo partneris, nebijantis prisiimti atsakomybės“, – sako ji.
Ekonominės situacijos apžvalga ir prognozės
Nors pasaulio ekonomikoje Bendrojo Vidaus produkto (BVP) augimo tempai pastebimai sulėtėjo, Lietuvoje jis augo ir 2019 metais padidėjo 3,9 proc. (tuo tarpu Euro zonos valstybių BVP augimas buvo tik 1,2 proc.). Pasaulinės prekybos tendencijų įtaka Lietuvos eksportui taip pat nebuvo rodiklis ir nepaisant išorės negandų Lietuvoje eksportas augo gana sparčiai. Atsirado naujos eksporto rinkos: Saudo Arabija, Kinija, Pietų Afrika. Eksporto rezultatais itin stebino Kauno ir Vilniaus apskritys. Kaune 2019 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo net 15,7 proc., Vilniuje – 6,6 proc.
Analizuojant pasaulio ekonomiką pastebimas itin didelis ekonominės politikos neapibrėžtumas ir sparčiausiai per pastarųjų 10 metų laikotarpį susitraukusi pasaulio prekyba. Prognozuojama, kad BVP augs tik besivystančiose ekonomikose, o šalyse, kuriose ekonomika išsivysčiusi – spartesnio augimo nebus. Pagrindinės rizikos, pasak konferencijoje pranešimą apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas, pavojus ir progas skaičiusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, yra prekybos karai, geopolitinės įtampos ir koronavirusas. Bendrojo vidaus produkto augimą ribos ir struktūriniai veiksniai.
Investicijos Lietuvoje išlaikė spartų augimo tempą, tačiau kiek neramina IV ketvirtis, kuriame pastebimas ženklus sulėtėjimas. Apžvelgiant įmonių investicijas pastebima, kad įmonės daugiausia investuoja nuosavas ir paskolų lėšas, tačiau didėja skolinimasis ir iš alternatyvių skolinimosi priemonių, o skolinimasis iš bankų mažėja.
Lietuvoje jau šiemet numatomas lėtesnis BVP augimas. Lietuva – maža ir atvira ekonomika, kuri itin priklauso nuo eksporto, todėl globalių rizikų poveikis stiprės. Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbui vis dar esant žemo lygio, tikėtinas tolesnis atlyginimų augimas, tačiau augimo tempas lėtės. Erdvės sparčiai didinti atlyginimus bus vis mažiau, be to jų augimą ribos išorės įtampa ir palankios migracijos tendencijos.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, kalbėdamas apie ilgojo laikotarpio iššūkius, pastebėjo ir prastėjančias demografines tendencijas. Be to susidursime su ribota verslo plėtra ir TUI galimybėmis bei lėtesniu darbo našumo augimu, sąlygotu senstančios darbo jėgos. Vaistas siekiant sumažinti demografinių problemų įtaką lėtesniam ekonomikos augimui galėtų būti technologinė revoliucija, deja, kaip pastebi ekonomistai, verslas ir visuomenė tam dar nėra tinkamai pasirengę.
Apskaitos reguliavimo pokyčiai
Apskaitos reguliavimo pokyčių atsiradimas yra įtakotas šiandieniniame pasaulyje vykstančių technologijų, procesų ir kompetencijų pokyčių. Siekiant atsižvelgti į vis didesnį IT naudojimą ir vykstančius skaitmenizacijos procesus, suteikti daugiau laisvių subjektams rinktis ir nustatyti aiškias atsakomybės už apskaitos organizavimą ir tvarkymą ribas, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija siūlo keisti teisinį apskaitos reguliavimą. LR Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė konferencijos dalyviams pristatė pasiūlymus, kurie bus pateikti Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo projekte. Pastebima kad apskaita šiandien atlieka įvairesnes funkcijas nei anksčiau, todėl siūloma tikslinti apskaitos apimamas funkcijas, atsižvelgiant į vykstančia skaitmenizaciją koreguoti apskaitos dokumentų ir registrų apibrėžimus bei saugojimo tvarką. Įstatymo pakeitimo projekte taip pat daug dėmesio skiriama apskaitos organizavimo tvarkoms bei profesijos apibrėžimui. Be Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo siūloma koreguoti ir Įmonių finansinės atskaitomybės bei Viešųjų pirkimų įstatymus.
Finansų sektoriaus tendencijos Lietuvoje
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė, konferencijos organizatoriaus Kauno finansininkų klubo vadovė Vaida Butkuvienė, paklausta kokias finansų sektoriaus tendencijas pastebi Lietuvoje, pabrėžė, kad būtent finansų sektorius vienas iš pirmųjų skaitmenizavosi. „Daug finansinių paslaugų jau yra perkelta į virtualią erdvę. Bankų, draudimo, sutelktinio finansavimo ir kitų paslaugų veikimas virtualioje erdvėje sudaro galimybes naudotis jomis bet kuriuo metu, esant bet kokioje vietoje ir svarbiausia, viskas įvyksta daug greičiau. Tokiu būdu ir sprendimai, kurie reikalauja finansinio požiūrio gali būti priimami daug greičiau“, – sako finansinių paslaugų įmonės UAB „Aurita“ savininkė ir vadovė V. Butkuvienė.
Apie skaitmenizacijos paliestą mokesčių sritį konferencijoje kalbėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento direktorė, iMAS projekto vadovė Eglė Ramanauskienė. Jos teigimu, mokesčių administratoriaus santykiai su klientais vis didesne apimtimi yra perkeliami į elektroninę erdvę ir ateityje šis procesas nestos. Siekiama išmanaus mokesčių administravimo, maksimalaus klientų laiko taupymo, teisingo mokesčių apskaičiavimo, administravimui skirtų kaštų minimalizavimo ir supaprastintos mokesčių mokėjimo sistemos. Dalis priemonių šiam tikslui pasiekti jau įgyvendintos, kita dalis – dar pakeliui. Konferencijos dalyviai išgirdo kaip įgyvendinami IT sprendimai pakeis dabartinius ryšius tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kliento.
Kibernetinis (ne)saugumas
Trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nėra pasiruošusios arba nežino ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas. Toks rezultatas buvo užfiksuotas „Kurk Lietuvai“ projekto Krašto apsaugos ministerijoje vykdytoje apklausoje. Šioje apklausoje dalyvavo 227 respondentai iš visų Lietuvos apskričių. Ir nors pasaulinės tendencijos rodo, kad smulkios ir vidutinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniu, net 44 proc. apklausų SVV įmonių nemano, kad jos gali tapti tokių atakų aukomis.
Kibernetinis saugumas prasideda nuo suvokimo, kad kiekvienai organizacijai reikėtų imtis atitinkamų e. saugos priemonių. Bet kuri įmonė naudojanti elementarias el. paslaugas, gali tapti kibernetinių atakų auka, nepaisant jos dydžio ar veiklos tipo.
Lietuva būdama tarp lyderių pasaulyje pagal moderniausią ryšio technologiją su aukščiausia greitaveika, turi susitvarkyti su kita medalio puse – augančiu kibernetinių atakų skaičiumi. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie LR Krašto apsaugos ministerijos direktorius Dr. Rytis Rainys savo pranešime konferencijoje apžvelgė faktinę kibernetinio saugumo situaciją šalies mastu ir pateikė naujausią incidentų statistiką. 2019 m. Lietuvoje užfiksuotas 3 241 kibernetinis incidentas ir tai yra tris kartus daugiau nei 2018-iais. Lietuviško IP rėžio kibernetiniai įvykiai daugiausiai yra susiję su ryšių ir informacinių sistemų kibernetinėmis grėsmėmis ir kenkimu programinei įrangai.
Dr. R. Rainys pastebi, kad Lietuvoje labai pažeidžiamos yra interneto svetainės. Net 37 proc. iš 118 000 interneto svetainių Lietuvoje turi atvirą iš išorinio tinklo administratoriaus ar naudotojų prieigą prie turinio valdymo sistemos, o 63 proc. iš 56 700 interneto svetainių Lietuvoje yra su neatnaujinta turinio valdymo sistema. Kalbėdamas apie sukčiavimus susijusius su finansais Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas išskiria keturis sukčiavimo būdus: telefoninis sukčiavimas, suklastotos SMS žinutės, investicinis sukčiavimas ir direktorių ar verslo partnerių laiškų klastotės.
Finansų priemonių teisinis reguliavimas
Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigaliojo nauji sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros dokumentavimo reikalavimai. Tai papildoma administracinė našta Lietuvos verslui. Tačiau, kaip pabrėžia Profesinių paslaugų įmonės „Ernst & Young“ vyresnysis darbo grupės vadovas Donatas Kapitanovas, su tuo susijusios ir papildomos galimybės. Be kitų pakeitimų, naujose taisyklėse panaikinta kainodaros metodų taikymo hierarchija ir tereikia pagrįsti, kodėl pasirinktas kainodaros metodas yra tinkamiausias, įteisinta galimybė nustatytais atvejais taikyti finansinės vertės nustatymo metodus, nebeliko reikalavimo kainodaros dokumentacijoje dokumentuoti mažos vertės sandorių (išskyrus tam tikras išimtis), o dalį kainodaros dokumentacijoje pateikiamų duomenų galima atnaujinti rečiau.
Magnusson advokatų profesinės bendrijos advokatė Giedrė Liepinienė ir finansų teisės grupės vadovas Kęstutis Baranauskas konferencijoje skaitė pranešimą apie novatoriškų finansų priemonių teisinį reguliavimą ir su juo susijusius ginčus. Teisininkai pažymėjo, kad verslas turėtų atkreipti dėmesį į finansinių priemonių reguliavimą bei saugų naudojimąsi jomis, nesant teisiniam reguliavimui arba jam atsiliekant. Pranešime taip pat aptartos su finansų priemonėmis susijusių ginčų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje bei šių priemonių teisinis reglamentavimas.
Tobulėjimas dabartinės pramonės revoliucijos aplinkoje
Kauno Technologijos Universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius, KTU Senato Pirmininkas Rytis Krušinskas, konferencijoje juokavo, kad tarp visų revoliucijų galima pasimesti, tačiau kalbėdamas apie tai, ką reiškia tobulėti dabartinės 4-osios Pramonės revoliucijos aplinkoje pabrėžia, jog šiame procese – svarbu žmogus. Anksčiau finansai koncentravosi ties prekyba ir tradicine bankininkyste. Vėliau – kreditų ir vertybinių popierių rinkos, tuomet perėjome prie išvestinių finansinių instrumentų, o dabartinėje situacijoje aktualu technologinės inovacijos ir kibernetinės valiutos. „O jeigu paprastai, finansai 4.0 – tai skaitmeninių technologijų ir finansinių duomenų naudojimas finansų valdymo veikloje“, – konferencijoje sakė R. Krušinskas.
Verslui, norinčiam suspėti į ketvirtosios finansų revoliucijos traukinį, KTU profesorius pataria pasiruošti strategiją. Įvertinti ar tam, kad įgyvendintų savo strategiją, verslui yra reikalinga technologija ir jeigu taip, tai kokia ji ir kada ji bus reikalinga. Būtina suprasti duomenų ir duomenų kokybės svarbą valdymui, nepervertinti technologijų įtakos tačiau vertinti jų poveikį valdymo praktikai. Tačiau svarbiausia – žinoti kokie reikiamus žmonių įgūdžius ir kompetencijas.
„Kadangi verslo aplinka yra vis dinamiškesnė ir labiau neapibrėžta, organizacijos turėtų susikoncentruoti į eksperimentinę ir į žmogų orientuotą veiklos kultūros ugdymą. Tai suteikia galimybes visapusiškai pažinti vartotoją/klientą bei savo darbuotoją, tam kad operatyviau galima būtų pasinaudoti rinkoje atsirandančiomis galimybėmis“, – kalbėjo profesorius.
Apskaitos procesai ir finansų sektorius modernėja
Dalis įmonių Lietuvoje jau seniai skaitmenizavo savo apskaitos procesus, kitos tam dar tik ruošiasi. Pasaulinės tendencijos formuoja tokį požiūrį į finansinius procesus: daug procesų automatizuosis, bet galutinį sprendimą vis tiek turės priimti žmogus. O skaitmenizacija finansų sektoriuje formuoja naują finansininkų požiūrį. Ir svarbiausiu uždaviniu tampa ne duomenų suvedimas, o jų apdorojimas ir išreiškimas finansine kalba. Priimti su tuo susijusius iššūkius tampa neišvengiama. Tik klausimas, kada tai įvyks.
