Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pakvietė savo narius į verslo pusryčius, kuriuose svečiavosi Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Renginyje susirinkę verslininkai kartu su ekonomistu Žygimantu Mauricu diskutavo apie ekonominę krizę tema „Iš kur galimai ateis ir iš kur tikrai neateis ekonominė krizė?“ Pasaulinės ekonomikos augimas per metus pastebimai sulėtėjo. Ar pasaulinė ekonomika juda link recesijos? Kas kelia didžiausią riziką? Kiek išsilaikys Lietuvos ekonomikos atsparumas? Į šiuos ir daugelį kitų itin verslui aktualių klausimų atsakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekonomistas susirinkusiems Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariams pristatė ekonomines struktūras ir kokios yra kiekvienai ekonominei struktūrai būdingos krizių priežastys.
Ekonominių krizių priežastys keičiasi kartu su besikeičiančia ekonomine struktūra, o jos išskiriamos keturios. Tai – agrarinė ekonomika, industrinė ekonomika, paslaugų ekonomika ir žinių ekonomika.
Agrarinėje ekonomikoje dažnas krizių sukėlėjas yra prastas derlius. Taip jau buvo nutikę, kuomet prastas derlius dėl bulvių maro lėmė badą ir masinę emigraciją iš Airijos į JAV, o prastas derlius dėl sausros lėmė badą Kinijoje. XXI amžiuje Vakarų valstybėms nebegresia maisto trūkumas, tačiau kiti pasaulio regionai vis dar gana pažeidžiami. Neabejotinai didžiulę įtaka agrarinei ekonomikai daro maisto kainų. Krizės agrarinėje ekonomikoje paprastai galima išvengti net ir turint prastą, jeigu šalys su kuriomis bendradarbiaujama turi kur kas geresnę situaciją, pvz
Lietuvoje (ir visoje Europoje) 2018 metais buvo prastas kviečių derlius, tačiau JAV ir Kanadoje – geras, todėl nors ir buvo agrarinei ekonomikai būdinga krizės priežastis, pačios krizės pavyko išvengti. Šiuo metu nerimo signalus siunčia šylantis klimatas (jis gali paskatinti precedento neturintį tautų kraustymąsi iš pietų į šiaurę), gyventojų skaičiaus pažeidžiamuose regionuose (Afrika, Artimieji Rytai) augimas. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europos Sąjunga yra imigracija ir klimato kaita.
Industrinėje ekonomikoje labia svarbu technologijos bei energetinės ir kitos žaliavos. Trūkumas ar atsilikimas šiose srityse – gali tapti krizės priežastimi. Technologinės revoliucijos kartu yra ir galimybė ir grėsmė.Šiuo metu Europai yra didelė grėsmė atsilikti technologijų varžybose, o svarstant klausimą kas yra geriau pasiruošusi ketvirtajai pramonės revoliucijai: JAV, ES ar Kinija, palaikančiųjų Europą nėra labai daug. Galimos problemos ir dėl tokių priežasčių kaip robotizacijos ir brangstančios darbo jėgos pakeitimo robotais, arba, kad Europos sąjunga nepakankamai investuoja į energetikos sektorių, todėl kyla grėsmė atsilikti nuo JAV ir Kinijos bei likti priklausomai nuo rusiško iškastinio kuro. Nuo prekybos itin priklausomai Europos Sąjungai didelis pavojus yra deglobalizacija ir prekybos karai. Spartus ES eksporto augimas į JAV ir Kiniją 2019 metais timptelėjo į viršų bendrus eksporto rodiklius, tačiau augantis JAV prekybos deficitas su ES didina riziką, kad ES gali ištikti Kinijos likimas, o JAV tapus grynąja naftos eksportuotoja, Europos Sąjungos geopolitinė rizika išaugs.
Paslaugų ekonomikoje ekonominio ciklo pokyčius lemia vartotojų emocijos (lūkesčiai). Yra išskiriamos trys vartojimo teorijos: Absoliučių pajamų teorija (L. M. Keynes), Permanentinių pajamų teorija (M. Friedman) ir Santykinių pajamų teorija (J. Duesenberry). Pasaulinis ekonominio ciklo laikrodis signalizuoja artėjančią recesiją, tačiau šį kartą, priešingai nei buvo prieš tai buvusios krizės priešistorėje, prasčiau atrodo Rytai. Ekonomistus skiek stebina tai, kad ES vartotojų lūkesčiai tebėra geri, o Lietuvos – optimistiškiausi visoje Europos Sąjungoje.Tokius euro zonos vartotojų lūkesčius įtakoja spartėjantis darbo užmokesčio augimas ir mažėjantis nedarbas. Vertinant Europos sąjungos mastus, ES periferijoje vartotojų lūkesčiai yra geresni nei centre. Dideli ne tik vartotojų bet ir investuotojų lūkesčiai. Jų kilimui įtaką daro centrinių bankų pažadai padaryti viską, kad išgelbėtų ekonomiką nuo recesijos. Vertinant pagrindinį diskusijos klausimą – iš kur galima tikėtis krizės, panašu, kad šį kartą krizė tikrai neateis iš JAV nekilnojamojo turto rinkos, tačiau Kinijos NT kainų burbulas verčia sunerimti.
Kalbėdamas apie žinių ekonomiką, ekonomistas juokavo, kad robotai darys tas pačias klaidas kaip žmonės, tik efektyviau. Panašu, kad artimiausiu laikotarpiu Lietuvos ekonomikos augimas lėtės, tačiau recesijos išvengsime. Teigiamą eksporto augimą leidžia išlaikyti Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus plėtra. Vidaus vartojimo augimą palaiko spartus darbo užmokesčio augimas, žema infliacija ir geri vartotojų lūkesčiai. Pastebima, kad nekilnojamo turto rinka įgavo trečiąjį kvėpavimą, visgi nuotaikas gali aptemdyti pirmą kartą nuo 2011 metų pradėjęs augti nedarbo lygis, kurį lemti galėjo išaugusi imigracija iš trečiųjų šalių. Mokesčių reformos stabdymas bei naujų mokesčių iniciatyvos taip pat gali iššaukti lūkesčių mažėjimą bei leidžia prognozuoti artėjantį sunkmetį.
Renginio metu buvo įvardinti galimi krizės šaltiniai. Tai – atsinaujinusi migracijos krizė ES, technologinis Europos atsilikimas nuo JAV ir Kinijos, pasaulinio prekybos karo eskalacija, kietasis Brexit, kinijos NT kainų burbulo sprogimas bei Energetinių resursų kainų šuolio sąlygota infliacija. Krizė neturėtų kilti dėl prasto daržovių ir bulvių derliaus Europoje, JAV NT rinkos, obligacijų kainų burbulo, iš ES periferinių valstybių, žaliavų kainų šuolio ir iš Lietuvos makroekonominių nesubalansuotumų.
