Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristato analitinę medžiagą dėl pelno apmokestinimo modelio, kuris būtų palankus investicijoms, darbo našumo ir atlyginimų augimui, ir kviečiame verslo bendruomenę ir valdžios institucijas į diskusiją dėl šio modelio įgyvendinimo. Toks aptarimas numatytas vyriausybės programoje, o krizė verčia neatidėlioti šio žingsnio, siekiant, kad įmonių investicijos padėtų ekonomikai kuo greičiau atsigauti po krizės.
Investicijų stagnacija 2009–2012 m. rodo, kad po ekonomikos nuosmukio gali prireikti nemažai laiko, kol investicijų aktyvumas pasieks tokį lygį, kuris augintų gyventojų pajamas. Būtent investicijų kiekis šalyje lemia įmonių produktyvumą bei kitus su gerove siejamus kintamuosius: pajamų ir kainų lygį, užimtumo rodiklius bei biudžeto pajamas. O Lietuva pagal vienam dirbančiajam tenkantį kapitalo kiekį vis dar stipriai atsilieka nuo ES vidurkio, ir tai yra pagrindinė pajamų ir darbo užmokesčio skirtumo tarp Lietuvos ir Vakarų Europos priežastis.
Tyrimai rodo, kad atsisakius reinvestuoto pelno apmokestinimo, didėja įmonių investicijos iš nuosavų lėšų. Atsigaunant po pandemijos, ypač kai įmonėms trūksta galimybių pasiskolinti, tai yra kone vienintelis investicijų šaltinis.
Šiandien Lietuvoje uždirbtas pelnas apmokestinamas du kartus: įmonės lygmeniu ir paskirstant jį dividendais. Tai reiškia, kad efektyvus pelno mokesčio tarifas siekia net 27,75 proc. Nuo 2002 m., kai buvo panaikintas nulinis tarifas reinvestuotam pelnui, stebima chroniška pelno mokesčio lengvatų plėtra. Nuolatinės iniciatyvos pildyti pelno mokestį naujomis lengvatomis patvirtina subrendusį poreikį atsisakyti investicijų apmokestinimo. Ypač didelę netiesioginę naštą pelno mokestis sukuria mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pelno mokesčio apskaičiavimo ir kontrolės kaštai yra regresiniai: kuo mažesnė įmonė, tuo didesnis šių kaštų ir apyvartos santykis.
Raginame pasinaudoti pasaulyje vykstančiu kapitalo ir darbo vietų perkėlimas iš Azijos į Europą ir pasivyti konkurencingumu mūsų kaimynes Estiją, Latviją, o dabar jau ir Lenkiją, kur taikomas būtent toks, kaip mes dabar svarstome, apmokestinimo modelis.
Pagal šį modelį mokestis taikomas tik išmokamiems dividendams, o visos investicijoms ir veiklos plėtrai skirtos lėšos – neapmokestinamos. Tai ne tik išlaisvina lėšas investicijoms, bet ir panaikina mokestinės pelno apskaitos poreikį. Kartu mažėja ir visos su tuo susijusios naštos bei įtampos tarp mokesčių mokėtojų ir administratorių, šešėlinės veiklos paskatos. Kaimynių patirtis rodo, kad netrukus ima augti pelno ir kitų mokesčių pajamos.
Krizė yra palankus metas įgyvendinti tokį pokytį, nes pelno mokestis šiandien yra ypač didelė kliūtis tvariai ekonominei veiklai ir laukiamam atsigavimui po pandemijai.
Su visa LLRI parengta analize „Koks pelno apmokestinimo modelis būtų palankus investicijoms ir gerovei?“ galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto informacija
