Dauguma ES šalių narių, siekdamos apsaugoti verslą nuo neigiamų koronaviruso krizės pasekmių, jau ėmėsi vienokių ar kitokių veiksmų. Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas (angl. DG GROW) kartu su Komisijos paskirtais atstovais MVĮ reikalams kiekvieno šalyje narėje (angl. SME Envoy) atliko verslo paramos ir ekonomikos skatinimo priemonių šalyse narėse palyginimą.
Plačiausiai tarp ES šalių taikoma priemonė – mokesčių ir socialinio draudimo įmokų atidėjimas. Turimais duomenimis, visos 27 ES šalys narės taiko mokesčių atidėjimo priemones arba paankstino mokesčių susigrąžinimo terminus, tačiau šių priemonių taikymas šalyse narėse skiriasi. Daugumoje šalių mokesčių atidėjimas galimas visoms įmonėms (nepriklausomai nuo dydžio ar sektoriaus), bet kai kuriose šalyse taikomos schemos orientuotos tik į tam tikras grupes – MVĮ, savarankiškai dirbančius asmenis ar įmones, įsipareigojančias išlaikyti visas darbo vietas krizės laikotarpiu.
Kita plačiai taikoma priemonė – finansinės garantijos. 24 ES šalys narės kovo 26 d. duomenimis jau buvo pradėję taikyti arba bent paskelbę apie naujas garantijų schemas. Kai kuriose šalyse (pvz. Austrijoje ir Danijoje) šios priemonės yra nukreiptos tik į MVĮ, tačiau daugumoje šalių – jomis gali pasinaudoti bet kuri krizės paveikta įmonė.
Naujos tiesioginės paskolos taip pat yra populiari priemonė. Bent 15 šalių narių jau yra sukūrę naujų paskolų teikimo schemas arba bendradarbiauja su komerciniais bankais siekdamos palengvinti tokių paskolų išdavimą įmonėms. Pagrindinis šios priemonės tikslas – padėti smulkiam ir vidutiniam verslui užtikrinti apyvartinių lėšų srautus. Tačiau kadangi įmonėms, ypač smulkioms, yra itin sudėtinga prognozuoti pajamų apimtis šiais metais, naujos paskolos nėra pati priimtiniausia priemonė. Todėl itin naudinga išlyga, taikoma bent 15-oje sąjungos šalių – atidedamas paskolų grąžinimas. Kai kuriose šalyse numatytas esamų paskolų grąžinimo atidėjimas, kitose – naujų paskolų grąžinimas palankiomis sąlygomis.
Mažiausiai 13 valstybių narių yra numatę teikti tesiogines dotacijas labai mažoms (mikro) įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Paramos suma šiais atvejais priklauso nuo darbuotojų skaičiaus įmonėje ir yra teikiama 1-3 mėnesius. Trumpalaikių projektų darbuotojų (angl. gig-workers) situacija daugelyje šalių yra vis dar atviras klausimas.
Subsidijos darbo užmokesčiui, ypač tais atvejais, kai trumpinamos darbuotojo darbo valandos, taikomos daugumoje ES šalių. 21 ES šalis narė jau pritaikė šias priemones ir įmonės jau naudojasi jų galimybėmis.
Iš smulkaus ir vidutinio verslo perspektyvos, visos šios priemonės yra sveikintinos, tačiau ypač svarbu, kad jos būtų neapsunkintos sudėtingu administravimu. Bavarijos (Vokietija) skubios pagalbos krizės paveiktoms įmonėms schema (paskolos nuo 5000 iki 30000 Eur) yra giriama tarp verslo atstovų dėl operatyvumo suteikiant finansavimą. Kai tuo tarpu paskoloms, garantijoms ar dotacijoms gauti įmonės turi paruošti išsamias paraiškas, kas užtrunka daug laiko ir gali atgrasyti smulkiausias ir labiausiai paveiktas įmones.
Kai kurios šalys taip pat pritaikė kitas administracinę naštą mažinančias priemones, tokias kaip baudų netaikymą už vėluojantį viešųjų pirkimų įsipareigojimų įgyvendinimą ir pan.
Detalią analizę, atliktą Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato kartu su Komisijos paskirtais atstovais MVĮ reikalams pagal pagal kovo 30 d. turimus duomenis, galite rasti čia (anglų kalba).
Dar karantino pradžioje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, reaguodami į Europoje ir visame pasaulyje susidariusią situacija dėl COVID-19 pandemijos ir suprasdami iššūkius, su kuriais dėl šios situacijos susiduria verslas, pasitelkė platų partnerių tinklą užsienio šalyse ir surinko bei susitemino informaciją apie verslo paramos ir ekonomikos skatinimo priemones. Nuolat atnaujinamą suvestinę galite rasti čia (lietuvių kalba).
COVID-19 kontekste verslui aktualios informacijos sąvadą rengia ir nuolat atnaujina ir LR diplomatinės atstovybės. Naujausią jo versiją galite rasti čia.
