2020 m. trečiąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 264 EUR
- Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. trečiąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 603,4 EUR ir, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 3 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 339,3 EUR ir per ketvirtį išaugo 5,2 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2020 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo 19 EUR ir sudarė 264 EUR.
- Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse nuo 3 proc. Vilniaus iki 6,9 proc. Alytaus.
- Didžiausią – 1 603,4 EUR – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 180,5 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
- Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,3 iki 7,1 proc.).
- Darbo užmokesčio padidėjimui 2020 m. trečiąjį ketvirtį įtakos turėjo sustabdytos veiklos dėl COVID-19 infekcijos atnaujinimas, didesnis darbo dienų skaičius, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Per metus darbo užmokestis išaugo visose apskrityse
- Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 13,9 proc. – Tauragės apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus augo nuo 9 iki 13,3 proc.
- Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (10,8 proc.), Sostinės regione padidėjo 9,9 proc.
- Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 10,4 iki 14,8 proc.
- Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Bruto darbo užmokestis 2020 m. trečiąjį ketvirtį augo visose savivaldybėse
- Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse nuo 0,9 (Kretingos rajono) iki 15,3 proc. Birštono. Visose savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis „perkopė“ tūkstantį eurų.
- Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 652,6 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 197,8 EUR viršijo šalies vidurkį.
- Mažiausiai (1 002,2 EUR) uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 650,4 EUR mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės.
- Per metus (2020 m. trečiąjį, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,5 iki 16,3 proc.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2020 m. trečiąjį ketvirtį šiek tiek išaugo šešiose apskrityse
- Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį išaugo šešiose apskrityse nuo 0,1 (Kauno, Panevėžio ir Telšių) iki 0,9 proc. (Tauragės). Marijampolės, Šiaulių ir Utenos apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo po 0,3, Vilniaus apskrityje – 0,4 proc. Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius buvo 0,4 proc. mažesnis, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidėjo 0,1 proc.
- Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 35 savivaldybėse (nuo 0,1 proc. Molėtų rajono iki 16,7 proc. Neringos), likusiose sumažėjo 0,2 iki 1,3 proc., Elektrėnų savivaldybėje – nepakito.
- Per metus (2020 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo visose apskrityse nuo 0,2 (Telšių) iki 3,4 proc. (Panevėžio).
- Per metus vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo daugelyje (40) savivaldybių nuo 0,2 iki 7 proc., likusiose padidėjo nuo 0,1 proc. (Vilniaus rajono) iki 14,2 proc. (Neringos).
Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.
Paaiškinimai
Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikinojo nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.
Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.
Lietuvos statistikos departamento informacija
