Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai dalyvavo nuotoliniame seminare „Darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai. Darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai“. Pranešimą pristatė VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė bei patarėja Audronė Baršienė.
Darbo ginčų komisijos kasmet sulaukia vis daugiau prašymų – šiemet teko nagrinėti net 7500. Daugiausiai, net 80 proc., nagrinėjamų ginčų yra dėl darbo apmokėjimo. Šiemet sulaukta ir pusantro karto daugiau prašymų dėl užsieniečių įdarbinimo.
30 proc. darbdavių ir darbuotojų pateiktų ginčų yra tenkinami pilnai, 50 proc. – abiejų šalių susitarimu ir tik 11 proc. darbo ginčų bylų baigiasi taikos sutartimi.
Net 40 proc. visų darbuotojų ir darbdavio ginčų kyla tuomet, kai darbuotojai atleidžiami pagal DK 58 str., už įvairius pažeidimus darbe. Dažni ginčai ir dėl atleidimo savo noru, o išnagrinėjus prašymus, darbo ginčų komisija neretai nustato, kad darbuotojai patys nenorėjo išeiti iš darbo. 18 proc. gautų prašymų ir nagrinėtų darbo ginčų yra dėl atleidimo pagal 57 str., kai darbdavys atleidžia iš darbo, ar darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis sąlygomis.
Pasak A. Baršienės, nuo 2013 metų daugiausiai darbo ginčų kildavo statybų sektoriaus įmonėse, tačiau paskutiniais metais, šią poziciją perėmė transporto sektorius.
Darbo ginčų komisija informuoja, kad prieš pradedant nagrinėti ginčą, šalims siūloma susitarti dėl sąlygų ir ginčą išspręsti taikiai. Taikos susitarimas galimas tuomet, kai dalyvauja abi šalys. Daugiausiai taikos sutarčių sudaroma dėl darbo užmokesčio ginčų.
Kur kas sudėtingesnės bylos būna dėl neturtinės žalos atlyginimo ir diskriminacijos. Pasak A. Baršienės, ginčo šalims retai kada pavyksta susitarti dėl nekonkuravimo. To priežastis – šalių nenoras viena kitai nusileisti ir vadovavimasis principais.
Darbo ginčų komisijos nurodo, kad neretai kyla problemų, kai darbdavys ir darbuotojas pasirašo taikos sutarties sąlygas „su sąlyga“. Pažymima, kad taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios, be išvedžiojimų. Be to jas turėtų patikrinti ir darbo ginčų komisija. Taikos sutartyje negali būti pažeidžiamos sutarties sąlygos, arba nurodomos sąlygos, neatitinkančios LR įstatymų nuostatų.
Jeigu darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas šalių netenkina, darbo bylos nagrinėtos darbo ginčų komisijoje, per 1 mėn. turi būti perkeltos į teismą su ieškiniu, civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Darbo ginčų komisijos duomenimis, apie 5 proc. bylų yra perkeliamos į teismą, o 27 proc. iš jų šalys teisme sudaro taikos sutartis. Beje, net 43 proc. atvejų, teismai priima tokį patį sprendimą, koks buvo priimtas darbo ginčų komisijoje.
VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja I. Janukevičienė informuoja, kad šiuo metu darbo ginčai nagrinėjami nuotoliniu būdu, naudojant „Teams“ programą ir tik išskirtiniais atvejais gali būti rengiamas šalių susitikimas „akis į akį“. Taip pat primenama, kad į darbo ginčų komisiją procedūrine tvarka reikia kreiptis per 3 mėn., o dėl nušalinimo ar atleidimo – per 1 mėnesį.
