Augančios kainos neaplenkė ir būsto nuomos rinkos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus gyvenamojo nekilnojamojo turto nuoma brango visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tik uostamiestyje ji liko panaši. Nors daugiausia už būsto nuomą moka vilniečiai ir kauniečiai, praėjusiais metais nuoma labiausiai brango Šiauliuose ir Panevėžyje.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2021 m. už kvadratinį metrą nuomojamo būsto vilniečiai per metus mokėjo 113,26 euro. Standartinis 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas per mėnesį vidutiniškai atsiėjo 472 eurus – 2020 m. už tokio pat buto nuomą būtų tekę sumokėti 466 eurus. Kaune būsto nuoma 2021 m. buvo 83,95 euro už kvadratinį metrą per metus. Laikinojoje sostinėje už dviejų kambarių buto nuomą pernai reikėjo mokėti vidutiniškai 350 eurų (2020 m. nuomos kaina siekė 342 eurus). Klaipėdoje buvo fiksuojamas simbolinis būsto nuomos kainų mažėjimas. Čia pernai už vieną kvadratinį metrą nuomojamo būsto buvo prašoma 71,64 euro per metus: 50 kvadratinių metrų butas per mėnesį nuomininkams kainavo apie 299 eurus (2020 m. – 302 eurus).
Pernai didžiausiu kainų šuoliu išsiskyrė Šiauliai. 2021 m. už kvadratinį metrą nuomojamo būsto teko mokėti 59,73 euro, 2020 m. – 52,2 euro. Dviejų kambarių buto nuoma šiauliečiams per metus pabrango nuo 218 iki 249 eurų per mėnesį. Brangimo neišvengė ir panevėžiečiai: Aukštaitijos sostinėje pernai už kvadratinį metrą nuomojamo būsto teko mokėti 54,07 euro per metus – dviejų kambarių buto nuoma per metus pakilo nuo 212 iki 225 eurų.
KOMENTARAS
Išskirtiniai metai
Nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, kad šiemet būsto nuomos rinka susiduria su dar didesniais iššūkiais. Dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio metų pradžioje nuomai skirtų būstų pasiūla smuko drastiškai. O nesant pasiūlos rekordiškai išaugo nuomos kainos. Nepriklausomas nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius teigė, kad nuomos kainos jau pasiekė savo piką, o artėjant žiemai gali šiek tiek kristi.
Kaip teigia ekspertas, situacija rinkoje nuolat keičiasi. Šį pavasarį, į Lietuvą pradėjus plūsti karo pabėgėliams, visuose didžiuosiuose miestuose praktiškai nebeliko jokios pasiūlos: nauji būstai buvo išnuomojami vos per kelias valandas. Esant tokiai situacijai, būstų savininkai pradėjo kelti nuomos kainas. Pašnekovas pastebi, kad per gana trumpą laiką būsto nuomos kainos šoktelėjo net 20 proc., o kai kuriais atvejais ir daugiau. Tačiau dabar situacija gerokai pasikeitusi.
„Pastaruoju metu matome kitą tendenciją – rinkoje atsiranda vis daugiau nuomai skirtų būstų. Palyginti su pavasariu, dabar yra beveik dvigubai daugiau nekilnojamojo turto nuomos pasiūlymų. Problema ta, kad kainos, palyginti su tuo pačiu pavasariu, išaugusios vidutiniškai apie 20 proc.“, – teigė A. Antanavičius.
Ieško alternatyvų
Pasak eksperto, yra kelios priežastys, nulėmusios taip išaugusią pasiūlą. Nemaža dalis nuo karo baisumų bėgusių žmonių po truputį grįžta į savo šalį ar išvyksta į kitas Vakarų Europos valstybes. Pašnekovo teigimu, tikėtina, kad rinkoje atsirado ir tie butai, kurių savininkai iki šiol juos laikė tuščius. Taip pat nemaža dalis jaunų šeimų, matydamos taip drastiškai kylančias nuomos kainas, ryžtasi įsigyti savo namus. Nors nekilnojamojo turto kainos taip pat siekia aukštumas, brangsta būsto paskolų palūkanos, tačiau paprastai paskolos įmokos bankui būna mažesnės nei nuoma.
„Kol kas sunku pasakyti, kas lėmė tokį pasirinkimą. Galbūt matydami kylančias nuomos kainas jauni žmonės ryžtasi įsigyti savo būstą, galbūt tie, kas saugo savo santaupas nuo rekordinės infliacijos, nusprendžia pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą ir jį išnuomoti“, – kalbėjo A. Antanavičius.
Pasak eksperto, jaunai šeimai, gaunančiai vidutines pajamas, įpirkti erdvų naujos statybos būstą sudėtinga. Tačiau nemažėjantys pardavimai antrinėje būsto rinkoje leidžia daryti prielaidas, kad dalis senos statybos būstų pirkėjų ateina iš nuomos segmento.
„Nepaisant karo, pranešimų, kad brangsta būsto paskolų palūkanos, artėjančio rekordiškai brangaus šildymo sezono, didžiulės infliacijos ir neapibrėžtumo, senos statybos būstų pardavimai išlieka gana aukšti. Žinoma, ateityje brangs ir būsto paskolos, bet vis tiek mokėti įmokas bus pigiau nei nuomotis. Be to, būstas išmokėjus paskolą lieka žmonėms, ko nėra nuomos atveju“, – palygina nekilnojamojo turto ekspertas.
Miesto augimo garantas
Kaip teigia A. Antanavičius, kai kaina tampa per didelė, žmonės pradeda ieškoti alternatyvių sprendimų, rinka susireguliuoja natūraliai. Šiuo metu tai ir vyksta būsto nuomos rinkoje.
„Bent jau artimiausiu metu nuomos kainos neturėtų kilti. Jos jau pasiekė savo piką. Artėjant žiemai, savininkams bus nenaudinga laikyti tuščius butus, kai tokios didelės šildymo kainos, tad galime pamatyti ir tam tikrų pokyčių. Žinoma, kas bus po pusmečio ar metų, sunku pasakyti, tai priklausys nuo daug faktorių – nuo to, kaip keisis būstų kainos, nuo infliacijos, pasiūlos ir paklausos“, – savo įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Pasak A. Antanavičiaus, būsto nuomos segmentas yra būtina miesto ekosistemos dalis. Nuomos poreikis didžiuosiuose miestuose visuomet išliks didelis. Regionai jau dabar susiduria su problema, kad nėra nuomojamo būsto pasiūlos. Statistinis nuomininkas – ne tik į didesnį miestą mokytis atvykęs studentas, bet ir jaunos šeimos, nusprendusios kurtis mieste, kur daugiau darbo bei karjeros galimybių. Taip pat, ypač į sostinę, atvyksta daug specialistų iš trečiųjų šalių.
„Tokie žmonės neskuba pirkti būsto. Kol neįsitvirtina darbo rinkoje, nemato čia perspektyvų ar nėra tikri, ar norės čia likti ilgam, jie būstą nuomojasi. Tačiau kai trūksta nuomojamo būsto, labai sunku prisikviesti jaunų specialistų. Nesant darbuotojų, verslas stabdo verslo plėtros planus – tai užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti. Nuomos rinka kaip tarpinis laiptelis daro įtaką miesto raidai“, – teigė A. Antanavičius.
Lietuvos statistikos departamento informacija
