• Naujienos
  • Verslo pozicija: LR Seimo narės inicijuotoje spaudos konferencijoje dėl bankų klientų problemų

    Vaida Butkuvienė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė, Mokėjimų tarybos narė, LR Seimo narės Laimos Moginienės ir kolegų iš Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos kvietimu, gegužės 26 d. dalyvavo LR Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Bankų klientų problemos. Situacija reikalauja skubių sprendimų“ ir pristatė verslui aktualią problematiką.

    Spaudos konferencijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=ynLY8pe3QRs

    Konferencijoje pasisakė:   Seimo narė, Seimo Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius,Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė.

    Spaudos konferencijoje V. Butkuvienės pristatyta problematika: 

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija klausimą dėl įmonių lėšų užlaikymo bankuose atliekant mokėjimo operacijas ar sąskaitos ribojimus iškėlė jau 2022 m. gruodžio mėn., nes kurį laiką jautėme narių „pagalbos šauksmą“ dėl piniginių lėšų įšaldymo bankuose ir atsiskaitymo stabdymo tarp verslo partnerių.

    Poveikis verslams tapo reikšmingas: įmonės patiria apyvartinių lėšų trūkumą,  išilgėja atsiskaitymo terminai, pažeidžiamos sutartinės sąlygos, reikalingi papildomi žmogiškieji ir laiko resursai.

    Balandžio – gegužės mėnesiais klausėme Rūmų narių, norėdami nustatyti problemos mastą dėl lėšų užlaikymo, sąskaitų neatidarymo/uždarymo ar kitų problemų, susijusių su Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimu, sankcijų patikra.

    Todėl teigiame, kad įmonės patiria sunkumų, ypatingai tarptautinių atsiskaitymų srityje, kuomet yra sulaikomi mokėjimai. Paantriname kolegoms dėl išsakytų problemų bei perteklinių kontrolės veiksmų, susijusių su LPPT taikymu.

    Gauti atsakymai rodo, kad daugiausia problemų įmonėms iškyla su išeinančių ir įeinančių  mokėjimų sulaikymu:

    • Įeinančių mokėjimų laikas pinigų gavimui vidutiniškai išilgėja 9-10 dienas
    • Išeinančių mokėjimų vidutiniškai išilgėja daugiau kaip 8-9 dienas.

    Konkrečius pavyzdžius įmonės pateikė daugiausiai su trečiosiomis šalimis: JAV, Sakartvelas, Indija, Vietnamas,  Kazachstanas, Ukraina, Kirgizija, Moldavija, Serbija, Pietų Korėja.

    Įmonės įvardija, kad perteklinius ar neįgyvendinamus reikalavimus patiria: 

    • 74 % – mokėjimų sulaikymo atveju
    • 23 % – sąskaitos apribojimo (užblokavimo), uždarymo atveju
    • 13 % – sąskaitos atidarymo atveju

    Įmones apsunkina:

    • Sandorio dokumentų, pirkėjo ir tiekėjo komercinius santykius pagrindžiančių dokumentų pateikimas  (sutarčių, sąskaitų, eksporto dokumentų, garantinių raštų,  krovinio draudimo, paaiškinimų apie sutarties objektą, pvz.: įrangą, kliento klientų sąrašų, kliento audituotų finansinių ataskaitų ir t.t) ar jų kopijų pateikimas. Dažnai įmonės įvardino, kad tai konfidenciali informacija.
    • Informacija apie galutinį gavėją (dokumentai, pagrindžiantys lėšų siuntėjo galutinius naudos gavėjus, struktūrą iki fizinio asmens lygio, t. y. pateiktame dokumente turi atsispindėti fiziniai asmenys (naudos gavėjai), jų valdomų akcijų kiekis, įstatinis kapitalas, asmens duomenys (pilietybė, asmens kodas, užsienio piliečiui gimimo data).
    • Mokėjimo atveju pagal išankstinę sąskaitą faktūrą bankas prašė pateikti krovinio išgabenimo dokumentus (CMR e-AD sąskaitą muitinės deklaracijos, TARIC kodus), nors krovinys gali būti išgabentas tik po pinigų gavimo fakto, vienas iš  bankų neįskaitė mokėjimo į įmonės sąskaitą.
    • Stabdomi pasikartojantys mokėjimai – įmonė turi dukterinę, kuri periodiškai atsiskaito už prekes, tačiau įeinantys mokėjimai nuolatos užlaikomi, reikalaujama įvairių mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, kitas atvejis – įmonė turi nuolatinius ryšius su partneriais trečiose šalyse (kliento anketoje nurodyti visa reikalinga informacija bei duomenys apie klientą, įmonė atsiskaito per tą patį banką, sudaryta faktoringo sutartis), tačiau mokėjimai pastoviai tikrinami.
    • Bankas reikalauja labai daug duomenų apie vidinius verslo ryšius bei procesus, pinigų srautus, partnerių apyvartas, prognozuojamas apyvartas ir kt.

    Poveikis verslui: 

    • Tai papildomas iššūkis verslui vykdyti tarptautinę prekybą, kurti naujus ar plėsti esamus verslus.
    • Apsunkinti atsiskaitymai su tiekėjais ir pirkėjais.
    • Užlaikomos apyvartinės lėšos.
    •  Įmonės patiria finansinius nuostolius dėl sutartyje numatytų atsiskaitymų terminų (vėlavimo) nesilaikymo.
    • Reikalingi papildomi žmogiškieji resursai.
    • Reputacinė rizika: įvairios informacijos reikalavimas iš kliento sukuria nepasitikėjimą.
    • Banko mokestis: kai kurios įmonės nurodė, kad 1 lėšų patikrinimas kainuoja 50 Eur mokestį.
    • Nutrūkęs bendradarbiavimas su klientu, atšaukti užsakymai, patirtas nuostolis, negautos pajamos.
Skip to content