• Rūmų nario „Nando“ sėkmės istorija: iš laboratorijos į pasaulinę rinką.
  • Rūmų nario „Nando“ sėkmės istorija: iš laboratorijos į pasaulinę rinką.

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) nario – įmonės „Nando“ atkakliu darbu grįstas kelias į sėkmę atvedė į aukštus įvertinimus bei prestižinius apdovanojimus ir pripažinimą užsienyje. „Nando“ – laureatė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kartu su Kauno rajono savivaldybe organizuojamo konkurso „Sukurta Kauno rajone 2022“. Mažų įmonių kategorijoje (darbuotojų skaičius nuo 10 iki 49) pagrindiniu prizu buvo apdovanota už daugiakompleksinį biologinį produktą „NN Farmodor C“, skirtą ūkio efektyvinimui ir tvarumo didinimui. Šiandien įmonė yra savo srities lyderė Baltijos šalyse, tačiau neapsiriboja Europa ir užtikrintai žengia į pasaulio rinkas.

     

    Iš laboratorijos į pasaulinę rinką: žemės ūkio novatoriai taikosi į Pietų pusrutulį

    Nuo 2007 m. rinkoje kaip „Nando“ žinomos Lietuvos biotechnologijų įmonės produktus šiandien atpažįsta ūkiai bene 20-yje pasaulio šalių. Justinas Taruška, įmonės vadovas, sako, kad plėtoti dirvožemio efektyvumą didinančius mikrobiologinius produktus ir cheminius priedus bendrovę paskatino ir poreikis, ir neišnaudota verslo niša. Pasak jo, gyvųjų organizmų ir biologinių procesų panaudojimo žemės ūkyje ir pramonėje potencialas – didžiulis. Tai rodo šiandieniai rezultatai – bendrovė didina pajėgas, pajamas ir eksporto rinkų skaičių.

    Nuo priedų statybai iki inovacijų žemės ūkiui

    Lietuvoje įsteigta įmonių grupė startavo nuo žaliavų tiekimo – veiklą pradėjo įmonės „Nando“ ir „Chemcentras“ (dabar – „Nando Europe“), siūlančios funkcinius priedus maisto, farmacijos, kosmetikos ir statybų sektoriuose veikiančioms pramonės įmonėms Baltijos šalyse. Vėliau, 2009 m., imtos gaminti paviršiaus aktyviosios medžiagos žemės ūkiui pamažu atsigręžiant į specializuotąsias biotechnologijas.

    „Augant specializuotų produktų portfelio populiarumui, jau tuomet stipri bendrovės mokslininkų komanda įžvelgė gyvųjų organizmų ir biologinių procesų potencialą žemės ūkyje ir pramonėje. Tai lėmė, kad šiandien rinkai galime pasiūlyti tokias inovacijas kaip biostimuliatoriai, paviršiaus aktyviosios medžiagos ir kiti cheminiai produktai, plačiai naudojami augalininkystėje, gyvulininkystėje, įvairiose pramonės šakose“, – sako J. Taruška, „Nando“ vadovas.

    Šiuo metu įmonės kuriamų produktų krepšelį sudaro augalininkystei skirti produktai (purškimo priedai ir mikrobiologiniai produktai), gyvulininkystės srities efektyvinimo priemonės (mėšlo tvarkymo, kompostavimo, mikroklimato gerinimo ir kt.) ir sprendimai pramonei – nuotekoms, atliekoms tvarkyti ir aplinkos sąlygoms gerinti. Biologinis produktas „Farmodor“, skirtas skystam ir kraikiniam mėšlui apdoroti, organinių liekanų mineralizacijai, humifikacijai bei amoniako dujų emisijai mažinti, šiemet įvertintas ir „Sukurta Kauno rajone“ organizatorių. Kiti žinomi „Nando“ prekių ženklai: purškimo priedai „Lignum“, „Targetum“, „Periplus“ ir „PH Water Power“ bei mikrobiologiniai produktai „Bio NPK Powder S“, „BioSpektrum“, „BioTero“ ir „BioBreak“.

    Turėdama vieną didžiausių agroverslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų Šiaurės Europoje ir bendradarbiaudama su tyrimų centrais bei universitetais visame pasaulyje, šiuo metu „Nando“ aktyviai ieško naujų eksporto rinkų, įmonių grupę per metus papildė 55 proc. daugiau darbuotojų, o pajamos išaugo net 51 proc. Bendrovė taip pat įžengė į visiškai naują verslo segmentą – grupės įmonė „Nando droid“ tapo dronų žemės ūkiui pardavėju, oficialiu „DJI agriculture“ partneriu.

    „Matome, kad šiandien mus atpažįsta ne tik vietinė, bet ir užsienio rinka. Vertindamas pastaruosius metus, drįsčiau teigti, kad įmonės produktus pasaulyje jau yra naudoję apie 30–40 tūkst. ūkininkų. Toks žinomumas pelnytas ne tik produktų eksportu, bet ir darbuotojų indėliu vizituoti ir edukuoti užsienio ūkius, – kalba J. Taruška. – Dabartinę įmonės veiklos kryptį ypač motyvuoja ir tai, kad produktai ne tik skatina ekonominę naudą ūkiams, bet ir leidžia tiesiogiai spręsti aplinkosaugos problemas, taupyti resursus.“

    „Nando“ archyvo nuotrauka.

    Perspektyvas mato Pietuose

    Nors įeiti į naujos šalies žemės ūkio rinką trunka nuo pusės iki 3 metų dėl šalyse reikiamų vykdyti tyrimų, produktų registracinių barjerų, šiuo metu eksportą „Nando“ vykdo bene 20-yje skirtingų rinkų.

    „Pavyzdžiui, Europos regiono perspektyvą įžvelgiame gyvulininkystės produktų plėtros srityje: Europos Sąjungoje taikomi griežti reguliavimai, siekiant mažinti dujų emisiją, todėl kuriame produktus, kurie padeda ūkiams atitikti griežtėjančius mėšlo tvarkymo, aplinkos taršos, nemalonių kvapų sklaidos reikalavimus ir palengvina reikiamų sąlygų ūkių statybai, rekonstrukcijai ir plėtrai atitiktį, – pasakoja įmonės vadovas. – Be pažangaus Europos regiono, tikslinėmis eksporto kryptimis šiandien vienareikšmiškai laikome ir Centrinę Aziją, Pietų Ameriką ir net Afriką. Į jas šiandien jau esame sutelkę ne tik dėmesį, bet ir pajėgas.“

    Kalbant apie Afriką, tęsia vadovas, nors regione yra ir 100 hektarų komercinių ūkių, vyrauja nedideli ūkiai, užimantys iki 5, kartais vos iki 1 hektaro žemės. Jie dirbami primityviai, o specifinės trąšos naudojamos labai ribotai. Tačiau tai nėra pagrindas stabdyti plėtrą.

    „Pietryčių ir Vakarų Afrika turi potencialo: pirma – dėl žemės ūkiui tenkančio didelio procento nuo BVP, antra – bene pusė visos populiacijos čia dirba su žemės ūkio sektoriumi susijusį darbą, trečia – regioną ypač paveikė dėl karo Ukrainoje išaugusios grūdų ir maisto kainos, – aiškina J. Taruška. – Šie faktoriai leidžia suprasti ir tikslinės rinkos dydį, ir didelį poreikį didinti žemės ūkio efektyvumą. Todėl šiuo metu jau veikiame Zimbabvėje – turime lauko bandymų rezultatus, rodančius, kad naudojant biostimuliatorius augalų įsišaknijimas geresnis. Taip pat atliekami tyrimai su Nigerijos universitetu, vyksta derybos su platintojais.“

     

    „Nando“ archyvo nuotrauka.

    Orientacija į naujos kartos ūkį

    „Nando“ vadovo teigimu, mikrobiologiniai produktai ir paviršiaus aktyviosios medžiagos ūkiams atveria galimybes išlaikyti esamą veiklos pajėgumą atitinkant griežtėjančius reguliavimus, susijusius su klimato kaita. Naudojant paviršiaus aktyviąsias medžiagas efektyviau išnaudojamas vanduo ir pesticidai, o tai ūkininkams gerokai sutaupo sąnaudų, tuo tarpu mikrobiologiniais produktais tikslingai didinamas dirvožemio našumas, derlius ir jo kokybė.

    „Mikrobiologiniai produktai yra bene vieninteliai, kurie mažina trąšų poreikį bei stiprina augalus, gerina dirvožemio būklę: juos naudojant išsaugoma daugiau azoto, todėl reikia mažiau trąšų, o tai ypač aktualu didėjant tiek taršai, tiek esant aukštoms trąšų kainoms, – teigia J. Taruška. – Įmonės produktai taip pat atitinka kitus tvarumo dėmenis – turi „Ecocert“ sertifikatą, o mikroorganizmai deponuoti Belgijos mikroorganizmų banke, t. y. turi jų pradinių kultūrų apsaugą, patvirtina autentiškumą ir mažą patogeniškumo riziką.“

    Pasak jo, žemės ūkis jau yra darnių pokyčių etape ir keisis toliau. Vien Lietuvoje jau galime matyti teigiamų ženklų – ūkiuose atsiranda modernių technologijų, vis daugiau dėmesio sulaukia papildomi sprendimai aplinkos, žmogaus ir gyvulių gerovei.

    „Turėdamas gilias žemdirbystės tradicijas Lietuvos žemės ūkis šiandien aktyviai modernizuojasi – siekia tvaresnių ir ekonomiškesnių sprendimų, kelia aukštus kokybės standartus, didina kompetencijas. Lietuvos ūkininkai dažnai yra ne tik verslininkai, bet išsimokslinę technologai, agronomai, jie yra motyvuoti ir smalsūs. Jų žinios apie tokias žemės ūkio naujoves kaip dronai, mikrobiologiniai produktai yra gerokai platesnės nei, pavyzdžiui, ūkininkų Pietryčių Europoje – Rumunijoje ar Bulgarijoje“, – pabrėžia J. Taruška.

    Teisingiausias kelias šiandien, anot jo, – fokusas ne tik į ekologinę gamybą, bet iš esmės atsakingas ūkininkavimas su minimaliu augalų apsaugos priemonių kiekiu tikslingai išnaudojant biologines ir technologines inovacijas.

    „Nando“ archyvo nuotrauka

    „Būtent orientacija į pažangų ateities ūkį, kurio pagrindas – tvarus požiūris bei inovatyvios priemonės ir to nulemta subalansuota gamyba, leis išlaikyti sektoriaus pajamas, maisto pasiūlą ir konkurencingas kainas, taip pat kartu daryti didžiausią bendrą teigiamą įtaką gamtai ir žmogui“, – akcentuoja „Nando“ vadovas J. Taruška.

Skip to content