Programavimas, medicina ir teisė – studijos, į kurias vis dar plūsta šimtai studentų. Arba, programavimas, kurio savarankiškai išmokta dar vienuoliktoje klasėje, papildomas darbas medicinos sektoriuje studijų metu Didžiojoje Britanijoje ir tęsiama teisininkės karjera Kaune.
„Man atrodo, kad iš tiesų nėra svarbu, kokia specialybė populiari ar paklausi – svarbiausia atrasti save bei vietą, kur galėtum save realizuoti. Nesigailiu, jog užtrukau ieškojimuose, kol atradau teisę. Ir, žinoma, Kauną“, – savo patirtimi dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotoja ir verslo teisės srityje besispecializuojančios advokatų kontoros „JurisConsultus“ teisininkė Julija Kalpokienė.
Tarptautiškumo žingsniai – jau mokyklos suole
Šešių dienų mokslų savaitė, ne mažiau nei du privalomi papildomi būreliai, griežtos bendrabučio dienotvarkės laikymasis, ribota prieiga kompiuterių klasėje ir vieneri metai savarankiško gyvenimo jėzuitų gimnazijoje Sankt Blasien miestelyje, Vokietijoje.
„Tuo metu Lietuva buvo ką tik įstojusi į Europos Sąjungą ir Vilniuje, kur aš mokiausi, nebuvo dar tiek turistų bei nuolat gyvenančių užsieniečių kaip yra dabar, todėl galimybė metus gyventi bei mokytis su moksleiviais iš visos Vokietijos bei kitų Europos ir Azijos šalių, mažų mažiausiai atrodė ne tik patraukli, bet ir tuo pačiu neįkainojama patirtis“, – prisimena p. Julija.
Žavėdavusios užsienio kalbos, kurios vienu metu buvo privertusios susimąstyti ir apie sinchroninio vertimo, kaip būsimos specialybės pasirinkimą, tapo išbandymu. „Pamenu pirmą dieną mokykloje Vokietijoje – rašiausi žodžius į sąsiuvinį, o grįžusi į bendrabutį jų ieškojau žodyne ir beveik nė vieno neradau, nes nežinojau, kaip juos taisyklingai užsirašyti. Džiaugiuosi tuo, kad mano atkaklumas leido dešimtą klasę Vokietijoje užbaigti mokant vokiečių kalbos už save jaunesnę moksleivę iš Meksikos, matematikos ir anglų kalbos – ispanę ir vokietę. Tuomet atradau žinių dalijimosi su kitais džiaugsmą“, – pasirinkimą dėstyti ir šiandien grindžia p. Kalpokienė.
Kaip teigia p. Julija, pirmas žingsnis tarptautiškumo link, padovanojo ir antrąjį: „Gyvenant Vokietijoje, per atostogas buvo privaloma išvykti iš bendrabučio – šį laiką išnaudojau susipažinimui su Mančesterio miestu, jame įsikūrusiais universitetais bei neformaliai sudalyvavau keletoje paskaitų. Kai po nutrauktų programų sistemų studijų Vilniaus universitete bei sekusių trumpalaikių studijų teisės ir muitinės veiklos programoje priėmiau sprendimą, jog Lietuvoje negaunu taip norimos tarptautinės patirties – Didžioji Britanija ir Salfordo universitetas Mančesteryje tapo mano pagrindiniu pasirinkimu teisės bakalauro studijoms“.
Daryti daugiau nei tau priklauso
„Nesvarbu kur, Lietuvoje ar užsienyje, visur šalia mano pagrindinių, greta ėjo ir papildomos veiklos. Mokykloje Vilniuje – dalyvavimas Nacionalinės moksleivių akademijos informatikos sekcijoje, Vokietijoje – pagalba užsienio studentams mokantis kalbų ir tiksliųjų mokslų, studijų metu Lietuvoje – savanoriavimas, o vėliau – darbas viešųjų ryšių agentūroje, bakalauro studijose Mančesterio universitete – badmintonas, irklavimas aštuonvietėje valtyje universiteto studentų klube, dalyvavimas teisės studentų draugijos veikloje, kur antraisiais metais jau buvau išrinkta parodomųjų teismo procesų vadove. Taip pat darbas papildomai futbolo varžybų metu „Manchester United“ futbolo stadione, o vėliau ir bendrosios praktikos gydytojų centre, kur priiminėdavau skambučius ir klientus“, – savo pavyzdžiu dalijasi p. Julija.
Pasak teisininkės, daugelis tiek aplinkos sėkmingais pripažintų, tiek ir patys save tokiais laikančių specialistų, paantrintų, jog kuo didesnis įgytų kompetencijų kompleksiškumas per skirtingas patirtis, tuo geresni pasiekiami rezultatai arba tuo esi paklausesnis darbo rinkoje.
„Vien darbo patirtis aptarnavime man suteikė suvokimą, kiek yra itin svarbus tiek tavo individualiai atliekamo, tiek ir komandinio darbo tikslumas, gebėjimas skirti klientui tokį dėmesį, kur jis jaustųsi ypatingas ir kaip priimti sunkius sprendimus, jei jautiesi negalintis ar nespėsiantis kažko padaryti. Žinau, kad dažnai sau ir kitiems keliu aukštus aptarnavimo standartus, lyginant su gal įprastais pas mus, tačiau norisi nuolat tobulėti, o, kaip sakoma, „velnias slypi detalėse“, – įvardija pašnekovė.
Atvirumas žinioms ir patirčiai – Kaune
Idėja išvykti į užsienį pasisemti žinių, o vėliau sugrįžti į Lietuvą – dažnu atveju lieka tik neįgyvendintu planu. Tačiau bakalauro studijų metu užsimezgusi pažintis su Vytauto Didžiojo universiteto bendruomene bei viešosios teisės magistro studijų Notingemo universitete metu gimusi idėja tęsti mokslus doktorantūroje, pakreipė planus ir juos sudėliojo Kauno kryptimi.
„Nors ir turėjau keletą pasiūlymų tęsti studijas Didžiojoje Britanijoje, tačiau nejaučiau, jog tuo metu pasirinkta tema turėtų pakankamą praktinę, o ne teorinę reikšmę. Stebint iš šalies, gal ir atrodo kiek keista, bet dominančią autorių teisių ir dirbtinio intelekto teisinės problematikos temą, kurioje gilinsiu savo žinias ateinančius ketverius metus, radau būtent Kaune. Tai tik dar kartą įrodo, kiek Kaunas ir jo bendruomenė yra inovatyvūs, atviri žinioms, technologijoms ir tarptautiškumui“, – sprendimą grįžti argumentuoja p. Julija.
Baigusių magistro studijas viename iš Top-100 pasaulyje reitinguojamų universitetų pasirinktoje srityje, karjeros kelias tęsiasi skirtingose pasaulio valstybėse nuo teisininkų įmonėse iki dėstytojų ar darbo tarptautinėse organizacijose, pripažintose advokatų kontorose.
„Taip, kaip Kaunas yra draugiškas ir atviras miestas tiek vietiniam verslui, tiek ir verslininkams iš užsienio, taip ir aš jaučiuosi radusi savo vietą ne tik universitetinėje bendruomenėje, bet ir savo užsienyje advokatų kontorose įgytai praktikai, kurią pritaikysiu ne tik bendradarbiaudama su Kauno ar Lietuvos didžiųjų įmonių atstovais, bet ir su užsienio investuotojais. Kaunas – turi dar labai daug potencialo augti!”,- miesto atvirumu pasidžiaugė p. Kalpokienė.
