• „ViaSolis“ – jau daugiau nei 13 metų rinkoje
  • „ViaSolis“ – jau daugiau nei 13 metų rinkoje

    UAB „ViaSolis“ vadovas Rimvydas Karoblis: apie pasirinkimus, bangavimą ir ateitį

    Viena seniausių saulės energetikos įmonių Lietuvoje – UAB „ViaSolis“ metų pabaigoje minėjo savo 13-ąjį gimtadienį. Ta proga – interviu su įmonės įkūrėju Rimvydu Karobliu apie tai, kodėl gerai brangi elektra ir kaip gali „įkvėpti“ atominis sprogimas.

    – Kodėl tada, 2009 m. sugalvojote pasukti savo verslą būtent saulės energetikos kryptimi?

    – Norėjosi pradėti tokį verslą, kurio neįtakoja mažos rinkos veiksniai: rizikos, konkurencija, politiniai sprendimai, pasikeitusi ekonominė situacija ir pan., kurie kartais tampa lemiami mažoje rinkoje. Toks buvo mano pagrindinis tikslas, ieškojau veiklos sričių, kurios atitiko šį kriterijų.

    – Ar buvo kitų verslo sričių, apie kurias svarstėte?

    – Buvau išsirinkęs dvi veiklos sritis: fotovoltinė industrija ir vandens valymas. Važinėjau po konferencijas, parodas ir nusprendžiau, kad didžiausią potencialą turi fotovoltinė energetika, nes energija yra viskas, ko mums reikia. Elektros gamyba vietoje, ten, kur ji yra naudojama tuo metu atrodė labai pažangus būdas. Visa rinka indikavo, kad čia bus didžiulis augimas. Valstybės buvo išreiškusios norą atsisakyti atominės energetikos. Kai jau dirbom porą metų toje srityje, įvyko avarija Fukušimos jėgainėje – tokie įvykiai skatina atsisakyti pavojingų energijos išgavimo būdų. CO2 emisijos klausimas buvo aštriai keliamas.

    – Šie gan globalūs veiksniai ir nulėmė pasirinkimą?

    – Buvo aišku, kad šioje srityje bus proveržis. Kaip matome, taip ir įvyko, su bangom, pakilimais, kuriuos įtakojo politiniai sprendimai. Pradžioje rinkos vystymas buvo skatinamas politiniais sprendimais, jie buvo kaitaliojami, priimami ir atšaukiami, lyg amerikietiški kalneliai, tačiau nepaisant to rinka augo gana stipriai. Kad industrija pradėtų vystytis dideliais greičiais, trūko didelių elektros kainų. Naujai technologijai įsivyrauti reikia finansinės motyvacijos. Platesne prasme žiūrint į energetiką, visos technologijos atsirado padidėjus energetikos kainoms.

    – Kaina yra vienas pagrindinių veiksnių?

    – Prastas motyvas saulės energetikai – tai žemos elektros kainos. Kai kainos kildavo, atsirasdavo nauji sprendimai, technologijos, investicijos į mokslinius tyrimus. Deja, šiandien turime tokią situaciją, kad kainos pakilo dėl labai liūdno dalyko – karo, bet tai dar kartą patvirtino, kad kito kelio nėra. Reikia kuo greičiau žengti tuos žingsnius, pakeisti elektros gavybos būdus pasaulyje, kuo greičiau pereinant prie atsinaujinančių šaltinių ir nukirpti tas bambagyslės, kurios mus riša su diktatūrom, kurios valdo energetinius resursus: naftą ir dujas.

    – Kaip, Jūsų nuomone, pasikeis saulės energetikos sektorius per ateinančius 10 metų? Ar bus technologinių pasikeitimų?

    – Žvelgiant į dabartinę situaciją, kokioje stadijoje yra fotovoltinės industrijos vystymasis, atrodytų, kad netolimoje ateityje turėtų atsirasti proveržis. Dabartinė kristalinio silicio technologija yra išsisėmusi, ji balansuoja ant savo galimybių ribos. Dar yra galimybė keletą procentų efektyvumo padidinti, bet tik tiek. Tai rodo, kad proveržis turėtų būti, bet, turėdamas patirties moksliniuose tyrimuose atrandant naujas technologijas, galiu pasakyti, kad tokiems proveržiams atsirasti reikia daugiau laiko nei dešimt metų. Jei kalbėtume apie dvidešimties metų perspektyvą, tai yra tas laikotarpis, kai jau galėtų atsirasti naujos technologijos, kurios būtų dar pigesnės ir jų efektyvumas būtų dar didesnis.

    – Jūsų nuomone, saulės energetikos ateitį galima pavadinti „šviesia“?

    – Saulės energetikos ateitis labai paprasta: saulės energetika taps mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi. Mes gaminsim ją visur, kur naudojame: gamyklose, parduotuvėse, namuose, fermose ir t.t., ir t.t. Ten, kur tik reikės. Kaip šiandien neįsivaizduojame pastato be šilumos šaltinio, taip neturėtume įsivaizduoti namo be saulės elektrinės. Ateityje, statant namą, iš karto bus numatoma saulės elektrinė ant stogo, fasado ar stoginės, kaip kam labiau patiks.

    – Taigi galima daryti optimistinę prielaidą, kad elektros energijos mums nepritruks?

    – Tyrimai ir prognozės rodo, kad elektros poreikis tik didės. Neišvengiamas perversmas mūsų laukia automobilių pramonėje, kur bus visiškai atsisakyta vidaus degimo variklių ir tai nėra prognozė, tai yra aiškus planas. Europos Sąjunga yra priėmusi nutarimą, iki 2030 metų atsisakyti vidaus degimo variklių. Tai reiškia, kad energijos kiekis dramatiškai šaus į viršų. Tas pats laukia kitų sričių. Pvz., pramonės šakos, kurios energijai gaminti dabar naudoja dujas, jas CO2 emisijos apynasris privers pereiti prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Pagrindinis uždavinys bus rasti sprendimą, kaip suvaldyti poreikį ir pasiūlą. Elektros tinklai buvo statyti prieš pusę amžiaus ir daugiau, tikslas buvo pristatyti elektrą iš kelių generuojamų šaltinių daugeliui vartotojų. O šiandien poreikis keičiasi, norime, kad elektra būtų ne tik pristatoma, bet ir surenkama iš daugelio šaltinių bei pristatoma daugeliui vartotojų. Tai visiškai skirtingas modelis ir mūsų laukia iššūkis, kaip sugebėsime tai suvaldyti.

Skip to content