• Vėl didėja skyrybų skaičius. Kaip nutraukti santuoką taikiai?

    Ne kartą girdėjome istorijas apie tai, kad užsitęsusi COVID-19 pandemija tapo šeimos iširimo priežastimi. Šiandien, visai šalia mūsų vyksta karas, prasideda ekonominė krizė – advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkai pastebi, kad dabar vis daugiau žmonių kreipiasi dėl galimybės pradėti skyrybų procesą.

    Ukrainoje vykstant karui, sparčiai padidėjo infliacijos mastai, išaugo energijos išteklių, maisto produktų ir kitos kainos, o tai neretais atvejais gali paskatinti konfliktus šeimose dėl netikėtai atsiradusio pinigų stygiaus. Dar daugiau problemų atsiranda tada, kai vienas iš sutuoktinių netenka darbo ar dėl anksčiau minėtų priežasčių su dideliais sunkumais susiduria jo verslas. Ekonominės krizės akivaizdoje žmonės jaučia pastovią įtampą, kas sąlygoja konfliktus šeimoje ir galiausiai skyrybas. Nors psichologai šioje vietoje siūlytų neskubėti ir pirmiausia ieškoti kitų problemos sprendimo būdų, vis dėlto, jeigu jau tvirtai nusprendėte nutraukti santuoką, advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys pažymi, kad mažiausiai neigiamų emocijų visada kainuoja santuokos nutraukimas bendru sutarimu arba taikos sutarties sudarymas per mediaciją.

    Reikia suprasti, kad visais atvejais santuoką gali nutraukti tik teismas ir ji yra laikoma nutraukta tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Santuoką bendru sutarimu galima nutraukti tais atvejais, kai yra išpildytos šios trys sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) yra sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Reiktų pažymėti, kad tarp sąlygų nurodytas vienerių metų terminas yra taikomas irgi su tam tikromis išimtimis. Kalbant apie sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, čia parastai kyla daugiausia keblumų, nes ne dėl visų punktų šalims pavyksta iš karto lengvai susitarti. Sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir kiti panašūs klausimai. Kai sutartis pasirašoma ir visos būtinos sąlygos išpildytos, kreipiamasi į teismą, kur toliau sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas. Tad, nors skyrybų procesas abipusiu sutarimu vis tiek yra gana sudėtingas, palyginus su santuokos nutraukimu vieno iš sutuoktinių prašymu ar dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, čia sutaupoma tiek laiko, tiek pinigų, kadangi nereikia mokėti žyminio mokesčio ir bylą teismas išsprendžia daug greičiau. Na ir, žinoma, tokiu būdu išvengiama ir ilgo, daug neigiamų emocijų reikalaujančio, proceso, kuris dažnais atvejais labai apsunkina bendravimą su buvusiu sutuoktiniu po skyrybų.

    Vis dėlto, jeigu matote, kad bendru sutarimu išsiskirti nepavyks, šiandien yra dar vienas variantas, kuris gali padėti situaciją išspręsti kiek įmanoma taikiau – tai mediacija. Nuo 2020 m. Lietuvoje galioja privaloma mediacija šeimos bylose, todėl visi, kuriems nepavyksta susitarti ar norima nutraukti santuoką vienašališkai, šiandien pirmiausia turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT), kad būtų paskirtas mediatorius, kuris padės nagrinėti ginčą. Jeigu dėl mediacijos kreipiamasi vienašališkai, VGTPT arba mediatorius išsiunčia kitai šaliai prašymą dėl mediacijos ir kita šalis turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo. Jei per nustatytą terminą kitos ginčo šalies sutikimas negaunamas, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tokiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.

    Jeigu vis dėlto pasirenkama spręsti problemą per mediaciją, konflikto šalys tai daro padedamos neutralaus, nesuinteresuoto asmens. Būtent mediatorius ir padeda ginčo šalims ieškoti galimų sprendimų, kurie būtų priimtini abiems. Reikia suprasti, kad mediacijos tikslas yra ne išspręsti poros konfliktą, o pakeisti požiūrį į jį. Mediacijos metu svarstomi visi variantai ir jeigu kitos pusės spendimas atrodo netinkamas, siūlomas kitas ir tai daroma tol, kol pasiūlomas variantas yra tinkamas abiems pusėms. Pavykus sėkmingai susitarti mediacijos būdu, būna surašoma taikos sutartis, kurią vėliau tvirtina teismas. Tokiu atveju santuokos nutraukimo metu išvengiama ilgo ir daug neigiamų emocijų reikalaujančio proceso, sutaupoma nemažai laiko ir pinigų. Sprendžiant ginčą teisme į ginčą gali būti pasižiūrėta labai formaliai, o mediacijoje ginčo šalys galį kontroliuoti tiek procesą, tiek jo rezultatą.

    Jeigu vis dėlto nepavyksta taikiai susitarti per taikos derybas ar mediaciją, tokiu atveju pradedama ginčo teisena ir su ieškiniu keliaujama į teismą. Tais atvejais vis tiek turi būti išsprendžiami nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, turtinės žalos, jeigu tokią prašoma priteisti, atlyginimo, bendro turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo klausimai.

    Tačiau apie tai plačiau – advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ naujienose ateityje.

Skip to content