Televizijos ekranuose dar visai neseniai transliuota reklama, kurioje pasaulyje populiaraus gazuoto gėrimo receptūrą tobulina ne brandūs specialistai, o pagrindiniai produkto vartotojai – jaunimas.
Ne reklamoje, o lietuviškoje realybėje panašią situaciją ėmėsi įgyvendinti stambi maisto pramonės žaidėja, įmonė „Mantinga“ ir viena didžiausių kolegijų Lietuvoje – Kauno kolegija, tarp 50 programų rengianti maisto technologijų, maisto pramonės verslo vadybos, dietetikos, dizaino ir kitų sričių specialistus, kurių gebėjimai reikšmingi naujo produkto kūrimui.
Verslo statistikos duomenimis, sumuštinius Lietuvoje ir ne tik dažniausiai perka 15-35 metų vartotojai, todėl aktyvus jaunimo įtraukimas tobulinant produktus – logiškas ir įmonės, ir aukštosios mokyklos žingsnis.
Kauno kolegija ir bendrovė „Mantinga“ šį kartą tam pasirinko užsienio, ypač Skandinavijos šalyse įprastą, tačiau Lietuvoje kiek rečiau taikomą metodą – intensyvias kūrybines dirbtuves, kurių formatas primena vadinamąjį „hakatoną“. Tokiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvauja įvairių sričių specialistai, kurie atskirose komandose bendromis pastangomis ieško atsakymo į iškeltą užduotį. Šių kūrybinių dirbtuvių tikslas – sukurti naujų skonių sumuštinius, patinkančius ir tinkamus nuolat skubančiam, aktyviam jaunimui.
Organizacijų surengtose dirbtuvėse lapkričio 13-16 dienomis sumuštinių idėjas generuoja ir įmonės vadovybei pristato iš būsimųjų maisto technologų, menininkų, vadybininkų, finansininkų suburtos grupės. Laimėjusiai studentų komandai įmonė įsteigė solidų prizą.
Hakatonai (arba angl.k hackathon) yra inovacijų kūrimo renginiai, netgi ištisi festivaliai, kuriuose per ribotą laiką dalyviai turi sukurti ir išvystyti produkto koncepciją. Toks naujovių kūrimo būdas labiausiai įprastas IT sektoriuje – pirmuosiuose hakatonuose dalyvavo programuotojai, grafikos dizaineriai, technologinių projektų vadovai. Panašaus pobūdžio renginyje buvo atrastas gerai žinomos programos „Skype“ prototipas ir kiti IT pasaulyje gerai žinomi produktai.
Pasak kūrybinių dirbtuvių organizatorių, mintis įtraukti į produkto kūrimą pačius jo vartotojus versle nėra nauja, tačiau būdai tai padaryti – skirtingi. Anot „Mantinga“ atstovų, Kauno kolegijos komandos pateiktas pasiūlymas rengti tokio formato renginį suintrigavo – įmonė iki šiol nėra išbandžiusi tokios bendradarbiavimo su aukštąją mokykla formos. „Vis dėlto galimybė iš pirmų lūpų išgirsti šviežiausias mintis ir pasiūlymus – vertinga informacija įmonei, jautriai reaguojančiai į vartotojų poreikius,“ – apsisprendimą dalyvauti projekte komentuoja prekės ženklo „Mantinga“ atstovė Jūratė Survilienė, pabrėždama, kad kūrybinės dirbtuvės daugiausiai naudos duoda patiems studentams – tokiu būdu jaunimui suteikiama galimybė pristatyti save potencialiam darbdaviui ir pademonstruoti kūrybiškus sprendimus.
Pasak Kauno kolegijos vadovų, tokio pobūdžio projektai skatina studentus spręsti realias verslo problemas, todėl pasiekiamas pagrindinis rezultatas – praktinis gautų žinių pritaikymas dar studijuojant. Kauno kolegijos vadovų manymu, studentams turi būti sudarytos sąlygos išbandyti savo jėgas ir ištobulinti praktinius įgūdžius dar studijų metu.
