Vien bankroto pripažinimas tyčiniu savaime neužtikrina, kad kreditorių reikalavimai bus patenkinti. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo valdymo ir (arba) dėl sandorių, sudarytų žinant ar turint žinoti, kad jie pažeidžia kreditorių teises ar teisėtus interesus. Vis dėlto advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė pažymi, kad tais atvejais, kai įmonės nemokumas kilo ne dėl įprastos verslo rizikos, o dėl sąmoningai blogo valdymo, kreditoriams žalingų sandorių, ar kitų aplinkybių, bankroto pripažinimas tyčiniu gali tapti reikšmingu įrankiu ginant kreditorių interesus.
Pirmoji tyčinio bankroto nauda kreditoriams yra galimybė aiškiau nustatyti už bankrotą atsakingus asmenis. Kreditoriaus reikalavimas paprastai nukreipiamas į skolininką – bankrutuojančią įmonę, tačiau bankroto procese dažnai paaiškėja, kad įmonėje turto nebėra arba jo nepakanka. Tokiu atveju kreditoriui tampa svarbu išsiaiškinti, ar prie tokios įmonės padėties neprisidėjo pats įmonės vadovas, akcininkas, ar kitas asmuo. Pažymėtina, kad tyčinio bankroto procese vertinama ne vien tik nemokumo būsena, bet ir su ja susijusios aplinkybės, pavyzdžiui, kaip buvo valdoma įmonė, ar laiku inicijuotas nemokumo procesas, ar nebuvo slepiamas turtas, ar nebuvo sudaromi ekonomiškai nepagrįsti sandoriai, ar nebuvo pažeista atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarka, suteikiant nepagrįstą pirmenybę atskiriems kreditoriams ir kt.
Paaiškėjus, kad prie tokios įmonės padėties prisidėjo jos vadovas, akcininkas ar kitas asmuo, priėmęs kreditoriams žalingus sprendimus, kreditorius turi galimybę siekti žalos atlyginimo iš už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius tam tikromis sąlygomis gali reikšti tiesioginį ieškinį asmeniui, atsakingam už juridinio asmens tyčinį bankrotą, kai bankroto procesas pasibaigęs, o kreditoriaus reikalavimas liko nepatenkintas. Tai reiškia, kad kreditorius ne visada turi apsiriboti vien bankrutavusia įmone, jeigu jos nemokumas buvo sukeltas nesąžiningais ar kreditoriams žalingais kitų asmenų veiksmais. Vis dėlto advokato padėjėja pažymi, kad žalos atlyginimas nėra automatinė tyčinio bankroto pasekmė – kreditoriui vis tiek reikės pagrįsti patirtą žalą, atsakingo asmens veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų.
Antroji nauda yra galimybė efektyviau ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Pripažinus bankrotą tyčiniu, nemokumo administratorius per įstatyme nustatytą terminą gali kreiptis į teismą dėl sandorių, kurie buvo priešingi juridinio asmens veiklos tikslams arba galėjo turėti įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taip pat gali būti ginčijami sandoriai, kurių įmonė negalėjo sudaryti, jeigu jie pažeidė kreditorių teises ir įmonė apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Kreditoriui tai svarbu todėl, kad sėkmingai nuginčijus tokius sandorius turtas arba jo vertė gali būti grąžinama į bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.
Trečioji tyčinio bankroto nauda yra palankesnė kreditoriaus įrodinėjimo padėtis vėlesniuose ginčuose. Pripažinus bankrotą tyčiniu, žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese kreditoriaus įrodinėjimo padėtis tampa palankesnė. Vadovo, akcininko ar kito asmens neteisėti veiksmai ir kaltė laikytini nustatytais, o žala ir priežastinis ryšys gali būti preziumuojami. Advokato padėjėja pažymi, kad tokia praktika reikšminga tuo, kad kreditorius nebeprivalo nuo pradžių atkurti visos įmonės nemokumo istorijos ir iš naujo įrodinėti tų aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos tyčinio bankroto byloje. Kitaip tariant, tyčinio bankroto nustatymas kreditoriui suteikia procesinį pranašumą, sumažina įrodinėjimo naštą, apriboja atsakingo asmens galimybes iš naujo ginčyti jau konstatuotas aplinkybes ir padidina kreditoriaus reikalavimo perspektyvumą vėlesniame žalos atlyginimo procese.
Apibendrinant, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė pažymi, kad tyčinio bankroto pripažinimas savaime negarantuoja kreditorių reikalavimų patenkinimo, tačiau gali tapti svarbiu įrankiu ginant jų interesus. Jis padeda nustatyti asmenis, dėl kurių sąmoningai blogo valdymo, žalingų sandorių ar kitų veiksmų įmonė tapo nemoki. Kreditoriams tai naudinga trimis pagrindiniais aspektais. Pirma, atsiranda galimybė reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš bankrutuojančios įmonės, bet ir iš už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų, pavyzdžiui, vadovo ar akcininko. Antra, pripažinus bankrotą tyčiniu, yra lengviau ginčyti įmonei ir kreditoriams žalingus sandorius, o sėkmingai juos nuginčijus turtas ar jo vertė gali būti grąžinama į bankrutuojančios įmonės turtą. Trečia, vėlesniuose ginčuose kreditoriaus įrodinėjimo padėtis tampa palankesnė, nes tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, atsakingų asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė, jau gali būti laikomos nustatytomis.
advokato padėjėja Kristina Linkevičienė
+370 684 09915
