2014 m. balandžio viduryje Veršvų piliakalnyje lankėsi gausus būrys Kauno savivaldybės specialistų: tai Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliūkštis, pavaduotojas Zenonas Girčys, vyr. specialistės Danutė Rukienė ir Andriana Filinaitė, Veršvų bendruomenės tarybos narys Algimantas Astrauskas ir Vilijampolės seniūnas Algimantas Mickevičius bei Staselė Mickutė.
2014 m. įkurtas Veršvų bendruomenės Etnopaveldo klubas. Pradėtos rengti Vilijampolės gyventojų talkos piliakalniui tvarkyti. Pasirodo, Veršvų piliakakalnis aplamai niekam nepriklauso nuo 2008 metų. Veršvų seniūnaitės Staselės Mickutės iniciatyva, imtąsi taisyti šią padėtį.
2014 m. gegužės 22 d. asociacija „Šviesuva“ kartu su Veršvų bendruomene (pirmininkė Jolanta Gulbinienė) ir Etnopaveldo klubu (vadovė Veršvų seniūnaitė Staselė Mickutė) organizuoja visuomenei Respublikinę konferenciją, skirta Veršvų piliakalnio išsaugojimui ir primenanti Kauno regiono gamtos apsaugos problemas. Joje dalyvaus mokslininkai, istorikai, archeologia, miškininkai, paveldosaugos specialistai: akademikas ROMUALDAS GRIGAS, akademikas LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS; Kauno savavivladybės Paminklosaugos skyriaus vedėjas RIMGAUDAS MILIŪKŠTIS ir kiti ši skyriaus specialistai, taip pat – archeologai, istorikai.
Veršvų piliakalnis – piliakalnis
(Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR13; unikalus objekto MC kodas 1805) ir buvusi gyvenvietė yra Vilijampolės, Šilainių seniūnijos bei Kauno rajono savivaldybės
teritorijoje; Nemuno
dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, 37 m aukščio. Piliakalnis apaugęs paskirais krūmais, šlaitų apatinėje dalyje – lapuočiais.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a. Paminklo teritorijos plotas 15 200 m². Piliakalnio šiaurinėje papėdėje 1,5 ha plote buvo I tūkstantmečio pr. m. e. – XIII a.
papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1985
–1986
ir 1997
m. Jos iki 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje aptikta pastatų liekanų, titnaginių grandukų, gremžtukų, skelčių, nuoskalų, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, sukamųjų girnų dalių, kirvio dalis, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Gyvenvietė, ištyrus 1,5 % jos ploto, 1986
m. buvo sunaikinta tiesiant Kauno vakarinį lankstą. 1997
m. nustatyta, kad ties piliakalniu tebėra išlikę kultūrinio sluoksnio likučiai.
Informaciją parengė: dr.Valentina Šereikienė
