Linkime sveikatos, stiprybės, sėkmės ir Dievo palaimos!
Akademikas kardiochirurgas Jurgis Brėdikis – iškili Kaunui ir visai Lietuvai nusipelniusi asmenybė (1929.04.30). Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, LSMU profesorius emeritas, nusipelnęs Lietuvos mokslo darbuotojas, nusipelnęs gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas, Rusijos medicinos mokslų akademijos tikrasis narys, Europos gamtos mokslų akademijos narys, asociacijos „Šviesuva“ valdybos pirmininkas. Akademikas garsina miesto vardą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais bei veikla mokslo, medicinos, kultūros, visuomeninėje ir kitose srityse; jis – savo miestą mylintis žmogus, ilgamete veikla prisidedantis prie valstybės gerovės klestėjimo.
Jis sukūrė naujos kokybės visuomeninį judėjimą „Šviesuva“ su centru Kauno mieste. Jurgis Brėdikis – asociacijos „Šviesuva“ vienas iš įkūrėjų. Nuo pat įkūrimo daug dėmesio skiria asociacijos veiklai, plėtrai; aktyviai telkia lektorius. Asociacijos nariai – akademikai, profesoriai, gydytojai, miesto, mokyklų, verslo įmonių vadovai, menininkai. Jie skaito nemokamas paskaitas visuomenei: jaunimui, mokiniams, senjorams; rengia konferencijas (psichologijos, edukologijos, holistinio gyvenimo būdo, medicinos), simpoziumus; koncertuoja. „Šviesuva“ sutelkė garsius šalies žmones: akademikai J. Brėdikis, R. Bansevičius, H. Pauža, K. Ragulskis; profesoriai A. Skurvydas, P. Jucevičienė, R. Jucevičius, L. Lukoševičius, A. Laiškonis, D. Sekmokienė, R. Benetis; A. Bagdonas, K. Ignatavičius, Z. Streikus, J. ir Č. Norvaišos, N. Jautakienė, A. Žarskus, P. Dumšienė ir kiti. Per 5 metus surengti 187 švietėjiški renginiai, perskaitytas 461 pranešimas, įvykdyti 9 projektai, organizuotos labdaros akcijos, parengti ir išleisti 7 švietėjiški leidiniai. „Šviesuvos“ veiklą teigiamai vertina Lietuvos Mokslo taryba, Sveikatos apsaugos ministerija.
Ypač išskirtini šie akademiko Jurgio Brėdikio nuopelnai Kaunui:
1.KAUNO ŠIRDIES CHIRURGIJOS CENTRO ĮKŪRĖJAS, 1960 m. Čia atliktos kai kurios pirmosios Lietuvoje širdies operacijos (mitralinė komisurotomija; aortos dėl koarktacijos protezavimas ir kt.1964 m pradėtos atviros širdies operacijos – įgimtų ydų ir vožtuvų protezavimas ir kt.
2.KAUNE PRADĖTA ELEKTRINĖ ŠIRDIES STIMULIACIJA. Mokslo mokykla ėmė kurtis, kai pirmieji Rytų Europoje (ir SSRS) J. Brėdikio vadovaujamo koletyvo mokslininkai sukūrė (1959-1961) širdies elektrinio stimuliavimo metodą. 1960-1961 m. sukonstruotas širdies elektrinį stimuliatorius; 1960 m. atlikta išorinė implantacija, o 1961 m balandžio 12 d. J. Brėdikis atliko pirmąją Rytų Europoje elektrodų implantavimo į širdies raumenį operaciją Kaune. Tai buvo naujovė visoje tuometinėje SSRS ir Rytų Europoje. Pacientai vyko į Kauną iš visų SSRS respublikų; širdies elektrostimuliacijos metodų buvo mokomi gydytojai iš kitų respublikų – parengta per 1500 specialistų, kurių dalis, prof. J. Brėdikiui vadovaujant, parengė mokslo darbus. Apie trisdešimt metų Jurgis Brėdikis, būdamas tuometinio Kauno Medicinos instituto Hospitalinės chirurgijos katedros vedėju, vadovavo didžiausiam Kauno klinikų padaliniui – Chirurgijos klinikai, kurios aštuoniuose skyriuose buvo 380 lovų. Prof. J. Brėdikio iniciatyva pradėta (1985 m.) Širdies ir krūtinės chirurgijos korpuso Kauno klinikose statyba. Sukurta stipri Lietuvos kardiochirurgijos mokykla: prof.R. Benetis, doc.T.Norkus, prof. A. Dumčius, prof. A.Žindžius, V.Tamošiūnas, prof. E. Rimša, prof. A.Kirkutis, doc. A.Puodžiukynas, prof. P.Stirbys, A.Medzevičius, prof. F.Bukauskas, prof. R.Liakas, prof. J.Sakalauskas, dr. Audrius Brėdikis, dr. V.Obelienius ir kiti.
3. FUNDAMENTINIŲ MOKSLO TYRIMŲ ĮDIEGIMAS Į KLINIKINĘ PRAKTIKĄ. KAUNE 1971 m. PRADĖJO CHIRURGIŠKAI GYDYTI SERGANČIUS SUDĖTINGAIS ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAIS. TACHIKARDIJŲ KRIO BEI LAZERIO CHIRURGIJOS VYSTYMAS. MIOKARDINĖ ŠIRDIES ELEKTROSTIMULIACIJA IR ELEKTROFIZIOLOGINIAI TYRIMAI. Prof. J. Brėdikis 1983m. pasiūlė originalias kriochirurgines operacijas tachikardijai šalinti; jas atliko ir Berlyne, Prahoje, Samaroje ir kt. Reikšmingi tachikardijų šalinimo uždaroje širdyje krio metodai; jiems pripažintas autoriaus vardas ir paskelbta žymiausiame tarptautiniame moksliniame žurnale „Journal of Cardiovascular Surgery“. Prof. J.Brėdikis Kaune atliko pirmąsias pasaulyje širdies aritmijų operacijas, panaudodamas lazerį. Kaune operuoti ligoniai ir iš kitų respublikų. 1985 m. Kaune įsteigtas Visasąjunginis Širdies sudėtingų ritmo sutrikimų ir elektrokardiostimuliacijos centras, taip pat Širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokykla. Kaune stažavosi kardiochirurgai iš Lenkijos, Vokietijos, Kubos, Čekijos. Vadovaujami prof. J. Brėdikio, mokiniai parengė ir apgynė per 40 biomedicinos ir technikos srities mokslo darbų.
4. KAUNE 1971m. PRADĖTA CHIRURGIŠKAI GYDYTI SERGANČIUS SUDĖTINGAI ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAIS. TACHIKARDIJŲ KRIO-LAZERIO CHIRURGIJOS VYSTYMAS J.Brėdikis 1983 m. pasiūlė originalias kriochirurgines operacijas tachikardijai šalinti; jas atliko ir Berlyne, Prahoje, Samaroje ir kt. Kaune operuota virš 100 ligonių iš kitų respublikų. Siekdami įsisavinti tachikardijų chirurginį gydymą Kaune stažavosi kardiochirurgai iš Lenkijos, Vokietijos, Kubos, Čekoslovakijos. Kaune atliktos pirmos širdies aritmijų operacijos pasaulyje panaudojant lazerį.
5.LIETUVOS MEDICINOS TECHNIKOS DRAUGIJOS ĮKŪRIMAS. Kaune įsteigė draugiją ir jai vadovavo; organizuotos tarptautinės ir sąjunginės konferencijos, parodos; rūpintasi naujų medicinos technikos prietaisų gamyba. Kauniečių sukonstruoti ir pagaminti monitoriai, elektrokardiostimuliatoriai, elektrodai buvo eksportuojami ir į kitas respublikas. Yra per 60 išradimų autorius.
6.VISUOMENĖS ŠVIETIMAS: „Žinijos“ draugijoje; 2009 m. įsteigtoje (kartu su UAB „Pirmas žingsnis“ vadovu Algimantu Astrausku) asociacijoje „Šviesuva“.
Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo tarybos (1989 m.) narys.
Vykdyta plati lietuvybės puoselėjimo veikla (su Karolio universiteto Baltistikos katedra, su Lietuvos – Čekijos draugija, lietuvių bendruomene Vengrijoje, Čekijos miestais, dirbant pirmuoju Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Čekijoje ir Vengrijoje (1995–1998 m.) bei Turkijoje (1995–1997 m.).
Akademiko Jurgio Brėdikio publikacijos: medicinai, chirurgijai, širdies chirurgijai, mokslo populiarinimui, medicinos etikai ir kt. tematika – per tūkstantis publikacijų; vienuolika vadovėlių ir monografijų lietuvių, anglų, rusų, lenkų ir bulgarų kalbomis. 2000–2013 m. parašė ir išleido penkias beletristikos knygas.
Akademikas Jurgis Brėdikis apdovanotas:
ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Kryžiumi (2009 m.); Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde; Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgijos draugijos „Garbės ženklu“ (2009 m.); Kauno miesto „Gerumo kristalu“ (nominacija „Už suteiktą viltį gyventi“); Kauno raj. savivaldybės garbės ženklu (2009 m.). Darbo raudonosios vėliavos ordinu (1986 m.); SSRS „Išradėjo ženklu“, dviem Liaudies ūkio pasiekimų parodos sidabro medaliais; PSO medaliu (už kovą su rūkymu); dviem Lietuvos mokslo valstybinėmis premijomis (1968 m. ir 1980 m.); SSRS valstybinė premija, Purkinje medalis (Čekija) už mokslinius tyrinėjimus; LR užsienio reikalų ministerijos medalis (Lietuvos narystei ES ir NATO partnerystei paminėti); „Europos išradėjo“ titulas (1990 m.); akademiko A.N.Bakulevo premija (2010 m.).
Profesorė, habil.dr. Palmira Jucevičienė, Kauno technologijos universitetas: „Manau, kad akademikas Jurgis Brėdikis yra tiek daug nuveikęs Lietuvai ir Kaunui. Būdamas išskirtinės kompetencijos, akademikas Jurgis Brėdikis mūsų miestą pasaulyje garsino kaip kardiochirurgijos centrą, pasišventusiai rūpinosi Kauno gyventojų sveikata, išugdė ypač profesionalių medikų- kardiologų kelias kartas, švietė ir šviečia Kauno gyventojus“.
Lietuvos nusipelnę treneriai Jūratė ir Česlovas Norvaišos:
„Tai žmogus, kuris išgarsino mūsų kraštą ir Kauną savo medicininemis inovacijomis ,savo nenuilstama jaunatviška energija, ieškant naujų sprendimų , organizuojant kauniečius kultūringam, sveikam gyvenimui. Tai puikus publicistas ir rašytojas, lektorius ir švietėjas, puikus pedagogas, kitaip sakant – neeilinė asmenybė. Mes didžiuojamės, kad studijų metais jis buvo mūsų mokytoju.
