Sumažintas darbo užmokestis be darbuotojo sutikimo: kada tylėjimas prilygsta sutikimui?Darbo užmokestis yra viena esminių darbo sutarties sąlygų. Todėl darbuotojui gali atrodyti savaime suprantama, kad darbo sutartyje nustatyto atlyginimo darbdavys negali sumažinti negavęs jo rašytinio sutikimo. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad bendroji taisyklė iš tiesų yra tokia – Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, jog darbo apmokėjimo sąlygos darbdavio iniciatyva gali būti keičiamos tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą. Vis dėlto advokatas pažymi, jog vien šios taisyklės žinojimo nepakanka.
Darbuotojas, pastebėjęs, kad jam yra mokamas mažesnis atlyginimas, privalo per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pradėti ginti savo pažeistas teises. Priešingu atveju gali būti laikoma, kad darbuotojas sutiko su mažesniu darbo užmokesčiu. Advokatas Gilbertas Kinderevičius atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą: jeigu darbuotojas per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie atlyginimo sumažinimą, nesikreipia į darbo ginčą nagrinėjantį organą, gali būti laikoma, kad jis sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir gauti mažesnį darbo užmokestį. Tai reiškia, kad vien tik aplinkybės, jog darbuotojas nepasirašė darbo sutarties pakeitimo, gali nepakakti jo teisėms apsaugoti. Ilgą laiką gaudamas mažesnį atlyginimą ir laiku neginčydamas darbdavio veiksmų, darbuotojas rizikuoja prarasti galimybę reikalauti viso pagal ankstesnes darbo sutarties sąlygas apskaičiuoto darbo užmokesčio.
Advokatas papildomai pabrėžia, kad praktikoje darbuotojai neretai teigia apie darbo užmokesčio pakeitimą nebuvę tinkamai informuoti, nes darbdavys nepateikė rašytinio pasiūlymo ar darbo sutarties pakeitimo. Tačiau trijų mėnesių terminas nebūtinai pradedamas skaičiuoti tik nuo oficialaus dokumento gavimo dienos. Jeigu darbuotojui pervedama akivaizdžiai mažesnė suma, sumažėjimas matomas darbo užmokesčio apskaičiavimo lapelyje arba darbuotojui kitu būdu tampa žinoma, kad darbdavys nuo šiol ketina mokėti mažiau, gali būti laikoma, kad jau tuo metu darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Todėl gavus mažesnį atlyginimą nereikėtų laukti, kol darbdavys pats pateiks oficialų paaiškinimą, ar tikėtis, kad trūkstama suma po kelių mėnesių bus išmokėta savaime. Darbuotojo delsimas šiuo atveju gali būti vertinamas jo paties nenaudai. Advokatas Gilbertas Kinderevičius pirmiausia rekomenduoja nedelsiant raštu kreiptis į darbdavį ir paprašyti paaiškinti, kodėl išmokėtas darbo užmokestis neatitinka darbo sutartyje nustatyto dydžio. Jeigu darbdavys patvirtina, kad atlyginimas buvo sumažintas, vengia atsakyti arba atsisako mokėti visą darbo sutartyje nustatytą sumą, darbuotojas turi nepamiršti galimybės kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Apibendrindamas advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius pabrėžia, kad nors darbdavys neturi teisės vienašališkai sumažinti darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio, darbuotojo teisių apsauga priklauso ir nuo jo paties veiksmų. Ilgą laiką priimdamas mažesnį darbo užmokestį ir per tris mėnesius nesikreipdamas į Darbo ginčų komisiją, darbuotojas rizikuoja būti laikomas sutikusiu su mažesniu darbo užmokesčiu. Todėl darbuotojui, gavusiam mažesnį nei sutarta darbo užmokestį, svarbu nedelsti patikrinti darbo sutartį ir algalapį, raštu pareikšti nesutikimą darbdaviui ir, nepavykus ginčo išspręsti, laiku kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tuo tarpu darbdaviams rekomenduotina darbo apmokėjimo sąlygas keisti tik laikantis Darbo kodekse nustatytos tvarkos ir gavus aiškų rašytinį darbuotojo sutikimą.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokatas Gilbertas Kinderevičius
+370 686 44500
