Tęsiame apžvalgų ciklą apie (ne)galimą kainos keitimą statybos rangos sutartyje, pateikiame aktualius teismų praktikos atvejus viešųjų pirkimų srityje. Kokios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant ginčą nustatant, ar rangovas ar užsakovas prisiėmė riziką dėl galimų kainos pokyčių vykdant statybos rangos darbus. Nors aptariame praktika viešųjų pirkimų srityje, tačiau, manytina, šios aplinkybės lygiai taip pat svarbios ir rengiant, sudarant bei vykdant statybos rangos sutartis, sudarytas tarp verslo subjektų.
Bendroji taisyklė – statybos rangos sutartyje numačius konkrečią (fiksuotą) darbų kainą, rizika dėl jos padidėjimo atitenka rangovui. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad rangovui statybos verslas – profesinė veikla, todėl, sudarydamas statybos rangos sutartį, jis galėjo numatyti statybos konkurse pasiūlyto pastatyti objekto kainą. Tokios profesinės veiklos žinios ir gebėjimai reikšmingi, vertinant rangovo galėjimą numatyti statybos darbų kainos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyje sulygtomis sąlygomis riziką. Visgi, išimčių gali būti, teismų praktikoje vertinami ir kiti svarbūs aspektai.
Pirma, pirkimo objekto pobūdis ir specifika – ar užsakovas gali tiksliai nurodyti perkamų darbų apimtį.
Jei yra perkami statybos rangos darbai kartu su projektavimo rangos darbais, yra aiškiai suformuota teismų praktika, kad užsakovas neturi galimybės nurodyti tikslių darbų apimties duomenų, šie duomenys paaiškėja tik atlikus projektavimo darbus, todėl riziką prisiima rangovas.
Tada, kai statybos darbų objektas yra aiškiai apibrėžtas, pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad rangovas gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti priskirta rangovui.
Tačiau, pažymėtina, teismų praktika nepateikia kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti, kada pagrįstai galima konstatuoti, jog „pirkimų sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo“. Tai paliekama konkrečios situacijos vertinimui.
Antra, užsakovo teikiamo techninio projekto ir kitų statybos dokumentų teisingumas. Dėl užsakovo pateiktų techninio projekto klaidų rizika rangovui, paprastai, neturėtų būti priskiriama. Žinoma, gali būti atvejų, kai rangovas matė, suprato klaidų pobūdį, tačiau nesiėmė atskirų veiksmų, kad jos būtų pašalintos, kas reikštų, kad tokiu atveju rangovas prisiėmė riziką.
Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog užsakovas pirkimo dokumentuose nustatydamas dalyvių galimybę (pareigą) iš anksto išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, savaime negali perkelti rizikos dėl klaidų pirkimo dokumentuose.
Tačiau klaidos egzistavimą techniniame projekte turi pripažinti pats užsakovas arba įrodyti rangovas. Jei „klaida“ nėra akivaizdi, o tik skirtingas situacijos vertinimas, pasiremti šiuo argumentu rangovui gali būti sudėtinga. Tam, jog klaida būtų konstatuota, būtinos specialistų išvados, ekspertizės.
Trečia, rangovo veiksmai. Rangovo neveikimas savaime reiškia rangovo prisiimamą papildomą riziką. Pagal teismų praktiką rangovas turi būti aktyvus, susipažinti su projekto dokumentacija, objektu, imtis kitų veiksmų, atitinkančių rūpestingo asmens standartą. Žinoma, potencialiam tiekėjui (rangovui) neturėtų būti keliama pareiga atlikinėti teikiamų dokumentų ekspertizės ar kitų ypatingų veiksmų. Koks kiekvienu atveju rangovo veiksmų rinkinys bus pakankamas, kad rangovas būtų laikomas pakankamai rūpestingu, priklauso nuo konkrečios faktinės situacijos.
Tiesa, ir rangovo veikimas gali būti panaudotas kaip įrodymas, kad rangovas prisiėmė riziką. Teismų praktikoje neretai galima sutikti šabloninę normą, kad rangovas turėjo galimybę „apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį“. Tai reiškia, kad rangovas prisiėmė darbų kainos padidėjimo riziką. Todėl labai svarbu, kokie buvo tolesni rangovo veiksmai „apžiūrėjus objektą“, ar jis teikė paklausimus, tikslinosi informaciją ir pan.
Tad rangovas, siekdamas sudaryti galutinės kainos rangos sutartį, privalo išskirtinai rūpestingai elgtis, detaliai įvertinti sutarties objektą, kad iškilus nenumatytoms aplinkybėms (padidėjus darbų apimčiai ir sutarties kainai) galėtų pasinaudoti įstatymų nustatytomis išimtimis, reikalauti papildomos sutarties kainos. Tuo metu užsakovas, siekdamas išvengti „siurprizinio“ sutarties kainų padidėjimo, turėtų siekti galutinės kainos sutarties ir kainos padidėjimo riziką perkelti rangovui.
Jūsų verslo partneris AVOCAD
