Statybų teisės normos nustato minimalius atstumus tarp statybos objekto ir kaimyninių žemės sklypų. Jei šie minimalūs atstumai neišlaikomi, tai savo žemės sklype statybas vykdantis asmuo dar tik planuodamas statybas turi gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų (kaimynų) sutikimus.
Tokio sutikimo ypatumus neseniai išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jei kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.
Taigi, ar galėsite statyti mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki kaimyno sklypo ribos, iš esmės, išimtinai priklauso tik nuo jūsų kaimyno subjektyvios nuomonės.
Kaip minėta, kaimyno sutikimus reikia gauti iki statybų pradžios. Kartais dėl klaidos ar nesusipratimo susiklosto nepageidaujama situacija, kai statyba pradedama neturint statybų leidimo ir minėto sutikimo. Tokiu atveju belieka tikėtis, jog klaidą bus galima ištaisyti pasinaudojant teisės aktuose numatyta galimybe tokią statybą įteisinti gaunant kaimyno sutikimą ir statybų leidimą. Todėl, jei statinio statyba jau vykdoma ar net baigta be statybos leidimo ir privalomo kaimyno sutikimo, galimybė gauti statybų leidimą priklausys, iš esmės, nuo kaimyno geros valios duoti sutikimą ar ne. Manytina, kad toks statybų įteisinimo statymas „ant kaimyno geranoriškumo kortos“ neturėtų būti priimtinas, nes, sutikimo negavus, statybos gali nepavykti įteisinti ir gali tekti griauti statinį.
Kasacinis teismas paminėjo ir išimtį, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tačiau tai yra pagrindinės taisyklės išimtis, kuri labiau laikytina gelbėjimosi ratu, o ne teisiniu instrumentu pateisinti vykdomą ar įvykdytą statybą, kurioje neišlaikyti minimalūs atstumai tarp statomo pastato ir kaimyninio žemės sklypo.
Taigi, prieš pradėdami statybą būtinai išsiaiškinkite, ar jums reikalingas gretimo žemės sklypo kaimyno sutikimas, kuris garantuotų statybų teisėtumą ir jūsų ramybę. Kitaip gali kilti dideli nemalonumai – negalėsite įteisinti statybos ir statinį teks griauti, patirsite nuostolių.
Svarbu, kad teisės aktai numato rašytinę kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo formą. Toks sutikimas gali būti įformintas pasirašytu sutikimu (vienašaliu sandoriu) arba kaimynų susitarimu. Visgi, siūloma neatmesti galimybės šiuos dokumentus įforminti notarine tvarka, nes notaras užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Jei statybų procese kaimyno sutikimas ar sutartis su kaimynu vėliau būtų ginčijami, aplinkybė, kad jie patvirtinti notaro, garantuotų didesnę apsaugą nuo šių sandorius nuginčijimo, prisidėtų prie statytojo teisių apsaugos bei teisėtų lūkesčių, kuriuos sukėlė kaimyno sutikimas. Be to, negalima atmesti galimybės, jog sutikimą davęs kaimynas gali perleisti kitam asmeniui kaimyninį žemės sklypą, o naujasis savininkas gali pradėti kelti klausimą dėl statybų mažesniu atstumu, nei nustatytas teisės aktuose, teisėtumo. Tada ankstesnio kaimyno sutikimo notarinė forma neleis išnykti šio dokumento egzistavimo įrodymams ir užtikrins statytojo interesų apsaugą.
