Pasitaiko, kai aukcione ar varžytinėse įsigyjami statiniai – neretai apgriuvę, be aiškios funkcinės paskirties arba atvirkščiai, su aiškia paskirtimi (pavyzdžiui, transformatorinės), tikintis sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis ir tuos pastatus paversti biurais ar kitaip panaudoti. Tačiau sulaukiama valstybės atsisakymo sudaryti nuomos sutartis ne aukciono būdu.
Galiojantis teisinis reglamentavimas numato prioritetinį valstybės žemės nuomos būdą – aukcioną, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Ne aukciono būdu valstybės žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais.
Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, nurodant, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Tačiau vien fakto, jog valstybės žemės sklype stovi privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, nepakanka, kad būtų sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. O tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį. O jam eksploatuoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą.
Neseniai nagrinėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas, ar asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso statiniai valstybės žemės sklype, tačiau galiojančiu teismo sprendimu yra įpareigotas juos nugriauti, turi teisę sudaryti valstybės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono būdu. Kasacinis teismas konstatavo jog ne ir nurodė – „Tokiu atveju statinio savininkas negali įgyvendinti jam įstatyme nustatytos teisės ir įgyti teisę naudotis valstybinės žemės sklypu, kadangi suteikiant tokią teisę taptų teisėtas likviduotino statinio eksploatavimas“.
Tad reikia vertinti, ar asmenys, siekiantys išsinuomoti valstybės žemės sklypą, kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai, (tame tarpe ir asmenys kurie svarsto galimybę iš pradžių įsigyti statinius valstybės žemėje, ir tuomet siekti sudaryti valstybės žemės nuomos sutartis ne aukciono tvarka) – yra numatę statinius ir įrenginius naudoti pagal jų tikslinę paskirtį.
Jūsų verslo partneris AVOCAD
Parengta 2021 05 26
