COVID-19 pandemijos akivaizdoje bei jos sukeltomis pasekmėmis, labiausiai palietusių sektorių verslo atstovai vis dažniau pasisako apie svarstomą įmonės veiklos nutraukimą bei bankroto iškėlimą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šios situacijos sprendiniu, kuomet įmonės susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ar artimiausiu metu galintys jų turėti, verslo išsaugojimui gali tapti ir restruktūrizavimas, kurio pagrindinis tikslas yra atkurti įmonės mokumą, stabilią jos veiklą ir išvengti gresiančio bankroto.
Kada kyla poreikis įmonės veiklą restruktūrizuoti ir kokia jo nauda?
Įmonė susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais arba galinti artimiausiu metu jų turėti, paprastai neturi galimybės šiuo metu atsiskaityti su savo kreditoriais, pradelsia atsiskaitymo terminus, vėluoja įvykdyti kitokius savo įsipareigojimus. Tokia įmonė ateityje tikėtina galėtų atsiskaityti, įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau jai reikalingas papildomas laikas. Tuo tarpu kreditoriai, nieko nelaukdami, ima skaičiuoti ir reikalauti palūkanų, delspinigių ar baudų sumokėjimo, nutraukia sutartis, kreipiasi į teismus su reikalavimais dėl nesumokėtų lėšų priteisimo, areštų taikymo, į antstolius dėl priverstinio vykdymo ir pan. Tokiu būdu įmonė, susidurianti su laikinais finansiniais sunkumais, ne tik, kad negali išlaikyti status quo padėties, kurioje yra ir bandyti tęsti savo veiklą atkuriant mokumą, bet kreditoriai savo veiksmais dar labiau stumia įmonę link bankroto, didina jos skolas. Pavyzdžiui, nutraukus įvairias sutartis įmonė praranda reikalingas patalpas, įrangą, reikalingą tolimesnei veiklai vykdyti, nutrūksta naujų prekių tiekimas arba pritaikius areštus įmonė nebegali užsisakyti naujų prekių, ir t.t.
Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ advokatas, partneris Gilbertas Kinderevičius teigia, jog pats svarbiausias dalykas, kurį gauna restruktūrizuojama įmonė yra tai, jog šio proceso metu restruktūrizuojamai įmonei suteikiama laikina apsauga nuo jos kreditorių. Restruktūrizavimo procesas leidžia „užkonservuoti“ esamą įmonės padėtį, saugoti nuo kreditorių veiksmų, kurie ją pablogintų. Pagrindiniai restruktūrizavimo proceso privalumai:
• Įmonė pranešusi savo kreditoriams apie planuojamą restruktūrizavimą gali kreiptis į teismą ir prašyti sustabdyti lėšų nurašymus, priverstinį ieškojimą, sutarčių nutraukimą, uždrausti iškeldinti iš patalpų ir nustatyti laikiną atsiskaitymų tvarką. Tol, kol įmonei nėra iškelta restruktūrizavimo byla, jos atžvilgiu gali būti reiškiami nauji reikalavimai teismuose, taikomi areštai, nutraukiamos sutartys ir pan., taip dar labiau bloginant jos padėtį.
• Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, bent 4 mėnesius (tol, kol vyksta derybos su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano) įmonė tampa apsaugota nuo jos turto pardavimo pagal jau išduotus vykdomuosius dokumentus, draudžiama iš jos išieškoti skolas, įskaityti reikalavimus, skaičiuoti netesybas, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktus, įkeisti turtą, suteikti garantiją ar laiduoti už kitų asmenų prievoles. Taip pat įmonei draudžiama vykdyti senas prievoles (įskaitant ir mokesčių mokėjimą).
• Įvedamas kreditorių lygiateisiškumas, todėl nei vienas kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo anksčiau nei kiti.
• Įmonės valdymo organai (vadovai, akcininkai) išlaiko kontrolę.
• Kadangi pats restruktūrizavimo proceso laikotarpis gali trukti iki 4 metų (jeigu teismas patvirtina restruktūrizavimo planą), įmonėms atsiranda galimybė išdėstyti kreditorinių reikalavimų tenkinimą būtent tame laikotarpyje ir tokiu būdu išvengti galimo bankroto.
• Sėkmingai pasibaigus restruktūrizavimo procesui, įmonė galėtų tęsti savo įprastą veiklą be jokių apribojimų, visiškai ar bent iš dalies sumažinusi turimas skolas, stabilizavusi veiklą, atkūrusi mokumą.
Kas gali pasinaudoti restruktūrizavimo procesu?
Restruktūrizavimo procesu gali pasinaudoti laikinų finansinių sunkumų arba artimiausiu metu jų galinčios turėti, tačiau vis dar „gyvybingos“ įmonės. „Gyvybingomis“ įmonėmis yra laikomos tos, kurios ir toliau vykdo savo veiklą, leisiančią atsiskaityti su kreditoriais, t. y. turi darbuotojus, reikiamų išteklių bazę (patalpas, įrangą), nenutraukia sutarčių su klientais ir gali pagrįsti pajamų gavimo realumą, pavyzdžiui, klientų patvirtinimai apie nuoseklų paslaugų ar prekių poreikį, ir pan. Įmonės finansiniai sunkumai reiškia, jog tokia įmonė yra nemoki (įsipareigojimai viršija jos turtą) arba yra didelė tikimybė, jog nemokia taps per artimiausius 3 mėnesius, pavyzdžiui, susėjus terminui grąžinti paskolą.
Kokia restruktūrizavimo proceso eiga?
Restruktūrizavimo procesas pradedamas, kai įmonės vadovas (arba kreditorius, jeigu jo reikalavimas viršija 10 minimalių metinių atlyginimų (šiuo metu – 6.070 Eur)) pateikia įmonės buveinės teritorijoje veikiančiam apygardos teismui pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo. Prieš pateikiant pareiškimą teismui, įmonės vadovas turi parengti restruktūrizavimo plano projektą, kuriame trumpai apibūdinamas juridinis asmuo, nurodomos finansinių sunkumų priežastys ir mastas, pateikiamas kreditorių/debitorių sąrašas, informacija apie tarpinį finansavimą bei kiti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai. Patį restruktūrizavimo procesą galima skirstyti į 6 pagrindinius etapus:
• Pareiškimo dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pateikimas ir priėmimas teisme.
• Restruktūrizavimo bylos iškėlimas teismo nutartimi (per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos). Terminas gali būti pratęstas papildomai 30 dienų.
• Nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimas (per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, jeigu nutartis nėra apskundžiama).
• Restruktūrizavimo plano rengimas ir tvirtinimas kreditorių grupėse bei teismo nutartimi – per 4 mėn. + 2 mėn. nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Primintina, kad vykstant restruktūrizavimo procesui, viena grupė kreditorių yra ta, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, bei antroji grupė – tai visi kiti kreditoriai. Tam, kad restruktūrizavimo planas būtų patvirtintas, turi pritarti daugiau kaip 1/2 kreditorių dalis iš kiekvienos grupės.
• Nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimas (per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, jeigu nutartis nėra apskundžiama).
• Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpis (iki 4 metų, tačiau terminas gali būti pratęstas papildomai 1 metams).
Apibendrinant reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad restruktūrizavimo procesas dažniausiai nėra palankiai vertinamas kreditorių tarpe, nes ženkliai suvaržo jų teises, bet tai šis procesas padeda įmonei įgauti derybinių svertų su kreditoriais ir „atsistoti ant kojų“ sunkiausiu periodu. Visais atvejais, kai įmonė susiduria su pirmaisiais finansiniais sunkumais ir negali vykdyti savo įsipareigojimų, svarbu laiku ir tinkamai suvaldyti situaciją, ieškoti sprendimų būdų, derėtis.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754.
