Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-183-916/2022, kurioje sprendė klausimą dėl rangovo atsakomybės už defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu bei rangovo atsakomybės mažinimo, užsakovo paskirtam statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas.
Nagrinėtoje byloje rangovė pradėjo atlikti plieninių konstrukcijų nudažymo priešgaisriniais dažais darbus esant netinkamoms oro sąlygoms ir apie šias aplinkybes neįspėjo užsakovės. Tuo tarpu užsakovės paskirtas statinio statybų techninis prižiūrėtojas, matydamas, kad dėl netinkamų oro ir aplinkos sąlygų negalima tęsti statybos darbų, apie tokias aplinkybes rangovę įspėjo žodžiu ir leido rangovei toliau tęsti darbus. Kadangi akivaizdžių darbų trūkumų nebuvo nustatyta, užsakovė atliktus darbus priėmė ir atsiskaitė su rangove, tačiau praėjus daugiau nei metams nuo rangovės atliktų darbų perdavimo, užsakovė pastebėjo aiškėjančius atliktų darbų trūkumus, dėl kurių darbų rezultato nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį.
Esant tokiai situacijai kyla klausimas ar už garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus atsakys tik rangovas?
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad šiuo atveju rangovei, veikiančiai kaip savo srities profesionalei, buvo žinoma (negalėjo būti nežinoma), kad dažymo darbų metu buvusios oro sąlygos buvo reali kliūtis, trukdanti tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, todėl ji privalėjo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, pvz., sustabdyti dažymo darbus ir pranešti užsakovei apie netinkamas oro sąlygas bei tartis su ja dėl darbų atidėjimo, taip įgyvendinant statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą.
Taigi, teismas nagrinėjamu atveju išaiškino rangovo pareigą įspėti užsakovą dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalis) bei rangovo atsakomybę atsakyti už daikto trūkumus dėl tokios pareigos nevykdymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje yra įdomiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija dėl rangovo atsakomybės mažinimo užsakovo paskirtam statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovavosi kasacinio teismo 2022 m. rugpjūčio mėn. išaiškinimu, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aptariamoje byloje taip pat nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, o šio straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus; ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.
Tuo tarpu, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju užsakovės statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko, t.y. nustatęs, kad rangovė dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, neinformavo apie tai užsakovės bei rangovės, nestabdė darbų, nenurodė apie tai statybos darbų žurnale bei priėmė atliktus darbus, todėl statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas šiuo atveju teismo vertinamas kaip atliktas pačios užsakovės. Tai reiškia, kad užsakovė netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangove (CK 6.689 straipsnio 4 dalis, 6.691 straipsnis, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės dažymo darbų atlikimui, defektų ir atitinkamai nuostolių atsiradimui.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs tiek rangovės, tiek ir užsakovės statybos techninio prižiūrėtojo netinkamą rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimų vykdymą (neveikimą), nutarė sumažinti 25 procentais užsakovės prašomų priteisti iš rangovės nuostolių atlyginimo dydį.
Apibendrinant kasacinio teismo praktiką, statybos rangos sutarties šalys, siekdamos išvengti galimų teisminių ginčų bei nuostolių ateityje, privalo bendradarbiauti (kooperuotis) tarpusavyje.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokatas Gilbertas Kinderevičius
+370 686 44500
