Statybos ir rangos santykiuose viena dažniausių klaidų yra įsitikinimas, kad nustačius darbų defektus užsakovas gali tiesiog atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą ir nemokėti už atliktus darbus. Praktikoje situacija yra gerokai sudėtingesnė. Nors Civilinis kodeksas suteikia užsakovui nemažai teisių ir gynybos būdų, tačiau netinkamai jomis pasinaudojus galima prarasti galimybę vėliau reikšti reikalavimus rangovui arba net būti įpareigotam sumokėti už atliktus darbus visa apimtimi.
Defektus būtina fiksuoti nedelsiant ir raštu
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė paaiškina, jog pirmasis užsakovo veiksmas nustačius darbų trūkumus turėtų būti jų tinkamas užfiksavimas.
Jeigu defektai nustatomi darbų perdavimo–priėmimo metu, jie turėtų būti aiškiai nurodyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių pastabų į aktą įtraukti nepavyksta, arba rangovas akto nepateikia – rekomenduotina nedelsiant pateikti rangovui rašytinę pretenziją el. paštu ar kitu būdu, kuris vėliau leistų įrodyti, kad rangovui perduodant darbus, užsakovas reiškė aiškias ir pagrįstas pretenzijas. Būtų naudinga ne tik nurodyti pačius defektus, bet ir pasidaryti juos pagrindžiančias nuotraukas, vaizdo medžiagą ar kitus įrodymus.
Jeigu rangovas sutinka su nustatytais defektais ir priimamas susitarimas dėl defektų ištaisymo būdo, termino, apimties ir kt. aplinkybių – ginčas kaip ir baigiasi. Bet pasitaiko atvejų, kai rangovas defektų nepripažįsta, jų ištaisyti nesutinka, arba tiesiog ignoruoja užsakovo pastabas ir teikia sąskaitą apmokėjimui už atliktus darbus. Tokiu atveju Užsakovui svarbu laiku ir tinkamai sureaguoti.
Svarbu įvertinti ar nustatyti defektai yra esminiai
Civilinio kodekso 6.694 straipsnio 6 dalis numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą tik tuomet, kai nustatomi tokie trūkumai, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų negalima pašalinti.
Taigi tuo atveju, jeigu užsakovas nustato, kad perduodami darbai yra su esminiais trūkumais, kurie iš esmės trukdo naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį ir nėra galimybės jų ištaisyti – užsakovas gali apskritai atsisakyti priimti darbus ir apmokėti teikiamas sąskaitas. Tačiau atsisakymas – turi būti pagrįstas, priešingu atveju, rangovas galės pasinaudoti teise priduoti darbus pasirašydamas atliktų darbų aktą vienašališkai.
Tais atvejais, kai nustatyti defektai nėra tokie esminiai, kad būtų galima atsisakyti priimti darbus, užsakovas gali pasinaudoti kitu Civilinio kodekso numatytu gynybos būdu, t.y., iš rangovui mokėtinų sumų atskaityti sumą, reikalingą šiems trūkumams pašalinti (CK 6.658 straipsnio 5 dalis). Pavyzdžiui, jeigu ekspertas ar kitas specialistas nustato, kad rangovo netinkamai atliktų darbų defektų šalinimas kainuos 5 000 Eur, užsakovas gali atitinkama suma sumažinti mokėjimą rangovui. Advokatė Sandra Akelaitienė pabrėžia jog vis dėlto svarbu turėti objektyvius duomenis, pagrindžiančius numatomas defektų šalinimo išlaidas. Vien subjektyvus užsakovo vertinimas paprastai nėra pakankamas.
Minėtas būdas gali būti taikomas darbų priėmimo metu, t.y., kai iš karto nustatomi defektai dar iki dabų apmokėjimo. Papildomi užsakovo teisių gynybos būdai numatyti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, gali būti naudojami ir vėlesniame etape, t.y., kai defektai nustatyti po darbų priėmimo. Tokiu atveju, užsakovas gali reikalauti rangovo:
1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;
3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
Jeigu rangovas trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
Svarbu suprasti, jog nurodyti teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs, todėl teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog užsakovas vienu metu negali reikšti atskirų savarankiškų teisių gynimo būdų ir turi pasirinkti vieną. Pavyzdžiui, pagal CK 6.665 straipsnį, užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti sumokėti už atliktus darbus.
Paminėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti. Vadinasi, rangovui net ir nekokybiškai atlikus darbus, užsakovas ir toliau turi pareigą atsiskaityti, o savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Taigi jeigu nebuvo atliktas atskaitymas iš rangovui mokėtinų sumų, nuostolių atlyginimui gali būti teikiama sąskaita ir atliekamas vienarūšis įskaitymas.
Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai užsakovas, radęs trūkumų, tiesiog atsisako mokėti rangovui arba ignoruoja jo pateiktas sąskaitas. Vis dėlto toks sprendimas ne visada yra teisėtas ir vėliau gali sukelti papildomų ginčų. Todėl tam, kad užsakovo interesai būtų tinkamai apsaugoti, svarbu laiku užfiksuoti nustatytus defektus, apie juos raštu informuoti rangovą, surinkti reikalingus įrodymus bei įvertinti, kuris iš Civilinio kodekso numatytų teisių gynimo būdų konkrečioje situacijoje yra tinkamiausias. Tinkamai įgyvendintos užsakovo teisės neretai leidžia išspręsti ginčą dar ikiteismine tvarka, o persikėlus ginčui į teismą – sustiprina jo poziciją.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė atkreipia dėmesį, kad daugelio problemų galima išvengti dar sutarties sudarymo etape. Todėl prieš pasirašant rangos sutartį rekomenduotina aiškiai aptarti darbų priėmimo tvarką, defektų šalinimo terminus, užsakovo teisę sulaikyti mokėjimus bei galimybę pašalinti defektus trečiųjų asmenų pagalba rangovo sąskaita.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokatė Sandra Akelaitienė
+370 645 74478
