Vis dar dažnai praktikoje matoma tarp darbdavio ir darbuotojo pasirašytų susitarimų dėl nekonkuravimo, kuriuose nėra aptartos ar aptartos nepakankamai išsamiai esminės tokių susitarimų sąlygos, kas lemia sudėtingą tokių susitarimų vykdymą ar net pripažinimą negaliojančiais. Pastaruoju metu ypač padidėjus ginčų dėl nesąžiningos konkurencijos skaičiui, darbdaviai turėtų įvertinti, ar jų sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo su darbuotojais atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus ir, atsiradus poreikiui, bus vykdytini, labiau apsaugant darbdavio konkurencingumą.
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Susitarimo dėl nekonkuravimo tikslas – apsaugoti verslo subjektą nuo nesąžiningos konkurencijos.
Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti aptarta:
1. Kompensacija. Darbdavys moka darbuotojui už savo verslo saugumą ir jo išsaugojimą, o darbuotojas už gaunamą atlygį prisiima įsipareigojimus nekonkuruoti su darbdaviu. Kompensacija susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui yra numatoma už jam taikomus jo teisių suvaržymus. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu mokamos kompensacijos dydis – ne mažiau kaip 40 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacija mokama kas mėnesį. Sudarant su darbuotoju nekonkuravimo susitarimą būtina aiškiai apibrėžti kompensacijos mechanizmą, nustatant konkretų kompensacijos dydį ir paskirtį, taip atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų. Taigi, darbo santykiu metu, kompensacija už nekonkuravimą negali būti laikoma darbo užmokesčiu ar jo dalimi, t. y. tokios formuluotės kaip „darbuotojui kompensacijos dydis yra įtrauktas į darbo užmokesčio dydį“ būtų ydinga ir prieštaraujanti teisės normoms. Tokiu atveju, nekonkuravimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir nekonkuravimo susitarimas greičiausiai darbuotojui nesukels teisinių padarinių, t. y. jeigu darbuotojui nėra tinkamai atlyginama už nekonkuravimą, darbuotojui pažeidus nekonkuravimo susitarimą, nebus galima reikalauti, kad būtų atlyginta žala, mokama bauda ar kt.
2. Teritorija. Susitarime turi būti nustatyta, kokioje teritorijoje nekonkuravimo ribojimas galioja, nurodant konkrečią šalį, regioną ir pan. Nustatant teritoriją, turi būti vadovaujamasis sąžiningumo ir protingumo principais, jos ribos neturi būti nepagrįstai išplėstos, jos turėtų apimti tik teritoriją, kurioje kyla reali grėsmė dėl nesąžiningos konkurencijos, pvz., įmonės veiklos teritorija, jos dalis, teritorija, kurioje planuojama artimiausiu metu pradėti veiklą ir pan.
3. Darbo ar profesinė veikla. Šalys nekonkuravimo susitarime turi nustatyti konkuruojančios veiklos apibrėžimą, kuriuo būtų aiškiai susitarta, kokia konkreti veikla būtų laikoma konkuruojanti, pvz., verslo, tapataus ar panašaus į darbdavio, vykdymas, įsigijimas, turėjimas nuosavybės teise, valdymas, kontrolė, dalyvavimas ir (ar) investavimas į asmenį, užsiimantį konkuruojančia veikla, ar kitokį su darbdaviu konkuruojančių įmonių veiklos skatinimą ar plėtojimą.
4. Terminas. Susitarimas dėl nekonkuravimo gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ir / ar pasibaigus darbo sutarčiai. Nekonkuravimo sutarties terminas po darbo sutarties nutraukimo negali viršyti 2 metų.
5. Nekonkuravimo nesilaikymo pasekmės. Darbuotojui pažeidus susitarimą dėl nekonkuravimo ir pradėjus konkuruojančią veiklą, darbdavys gali reikalauti, kad tokia veikla būtų nedelsiant nutraukta. Taip pat, darbuotojas privalo grąžinti visą gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Paminėtina, kad susitarimo šalys gali susitarti dėl baudos (išankstinės minimalios žalos), tačiau ji negali viršyti darbuotojo gaunamos nekonkuravimo kompensacijos už tris mėnesius. Sutarties šalys gali susitarti dėl baudos, kurią privalės sumokėti darbuotojas, pažeidęs nekonkuravimo sutartį.
Darbdavys, siekdamas apsaugoti verslą nuo nesąžiningos konkurencijos, gali su darbuotojais, turinčiais specifinių žinių, sudaryti susitarimą dėl nekonkuravimo, kuriame ne tik turi būti nustatytos aiškios susitarimo sąlygos, bet ir tokie susitarimai turi būti vykdomi, t. y. darbuotojui mokama kompensacija už susitarimo laikymąsi, o darbdaviui – verslo apsauga ir galimybė, kad nustatytos pasekmės būtų realiai taikomos.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokatė Asta Kederytė
8647 89067
