Klientai dažnai papasakoja panašią istoriją: sudariau statybos rangos sutartį, atrodė viskas aišku, viską įvertinome, sutarėme galutinę sutarties kainą, tačiau prasidėjus darbams „išlindo“ naujų aplinkybių, pvz., pabrango medžiagos, iškilo papildomų darbų poreikis ar pan. Todėl trumpai aptariame aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį ir kuriais reikėtų vadovautis siekiant peržiūrėti statybos rangos sutarties kainą.
Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. Ši kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus.
Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos nei didinti, nei mažinti. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti visų darbų arba išlaidų. Toks reglamentavimas įpareigoja šalis gerai apsvarstyti kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir drausminti statybos proceso dalyvius. Konkrečią kainą pasirinkę šalys privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.
Taigi, darbų kainos keitimas galimas, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad rangovui statybos verslas yra profesinė veikla, todėl, sudarydamas statybos rangos sutartį, rangovas, vadovaudamasis savo profesinės veiklos žiniomis ir gebėjimais, turi numatyti statybos darbų kainą, jos padidėjimo padarinius, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyje sulygtomis sąlygomis riziką.
Tiesa, įstatymų leidėjas yra nustatęs keletą išimčių, kada vis tik galutinės kainos statybos rangos sutarties kaina gali būti peržiūrėta. Viena jų įtvirtinta Civilinio kodekso 6.684 straipsnio 4 dalyje: rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti papildomi statybos, dėl kurių būtina atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą arba rangovas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas nenustatytas – per protingą terminą, negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Tuomet nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, nebent jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.
Šiuo atveju reikia žinoti kelis esminius aspektus:
Pirma, tam, kad rangovas galėtų pasinaudoti šia norma, yra būtina, kad darbų poreikis nebūtų nustatytas ar numanomas normatyviniuose statybos dokumentuose, papildomi darbai būtų susiję su rangos sutartimi ir būtini tinkamai įvykdyti rangos sutartį.
Antra, ar rangovas nepaisant to, kad ir negalėjo numatyti papildomų darbų poreikio, neprisiėmė rizikos dėl papildomų darbų atsiradimo.
Trečia, užsakovo informavimas: rangovui nepakanka vien tik informuoti užsakovo apie papildomų darbų atsiradimą – būtina gauti užsakovo sutikimą.
Ketvirta, užsakovas neprivalo mokėti už papildomus darbus, apie kuriuos jam nebuvo pranešta ir kuriems jis nedavė sutikimo, net ir tais atvejais, kai jis juos vėliau priėmė. Darbų priėmimo ir perdavimo aktas patvirtina tik tai, kad rangovas atliko darbus, bet nereiškia, jog užsakovas sutiko juos apmokėti.
Penkta, užsakovo pritarimas papildomiems darbams turi būti gautas iki pradedant papildomus darbus, išskyrus atvejus, kai statybos darbai buvo būtini, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba sugadintas.
Kita išimtis įtvirtinta įstatymu – rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktinė statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų. Reikalauti padidinti rangos sutartyje nustatytą darbų kainą galima tais atvejais, kai tai lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos.
Jei faktinė statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų, tai rangovui, siekiančiam statybos rangos sutarties kainos perskaičiavimo, tenka pareiga įrodyti: (i) kad aplinkybės atsirado arba tapo žinomos po sutarties sudarymo; (ii) kad sutarties sudarymo metu kainos padidėjimo nebuvo galima protingai numatyti; (iii) kad aplinkybės nepriklauso nuo rangovo valios; (iv) kad rangovas nebuvo prisiėmęs nenumatytų aplinkybių, įskaitant įrenginių ar darbų kainos padidėjimo, atsiradimo rizikos.
Šiuo atveju lieka atviras klausimas, ar rangovas gali inicijuoti sutarties kainos perskaičiavimo klausimą, jei ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo mažiau kaip 15 procentų. Iš esmės atsakymas būtų teigiamas, tačiau rangovas, siekdamas įgyvendinti tokią teisę, ne tik turės įrodyti anksčiau išvardintas sąlygas, tačiau papildomai pagrįsti, kad nepaisant to, kad faktinė sutarties kaina ir neišaugo daugiau nei 15 procentų, tačiau išaugimas yra esminis rangovui.
Taigi, galutinės kainos statybos rangos sutartis visų pirma apsaugo užsakovo interesus. Todėl prieš rangovui sudarant tokio tipo sutartį, vis tik reikėtų gerai įsivertinti galimas rizikas ir „jautriausius“ klausimus atskirai aptarti sutartyje. Taip pat, vykdant statybos rangos sutartis, išlikti dėmesingiems, o iškilus papildomų darbų klausimui ar susidūrus su nenumatytomis aplinkybėmis – tuos klausimus tuos klausimus nedelsiant vertinti sutarties ir teisės normų atžvilgiu, kad nenukentėtų.
Žinoma, kiekvienas atvejis yra unikalus, ypač atsižvelgiant į dabartines realijas, susijusias su COVID-19 pandemija. Todėl turėdami klausimų, visada galite kreiptis į advokatų profesinę bendriją AVOCAD – mes esame pasirengę suteikti kvalifikuotą teisinę konsultaciją.
Jūsų verslo partneris AVOCAD
Parengta 2021 01 29
