Įdėmiau peržvelgus verslo organizavimo procesus, galima ne tik sutaupyti pinigų, bet ir mažinti poveikį aplinkai. Siekiant minėtų tikslų, Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ ėmėsi logistikos efektyvinimo projekto. Kadangi „Pienas LT“ superka pieną iš visuose Lietuvos regionuose esančių ūkių, nutarta, jog ekonomiškai naudingiau ne visą surinktą žaliavą transportuoti į Kaune veikiančią kooperatyvo gamyklą, o dalį pieno nukreipti į logistikos atžvilgiu patogiausius pieno perdirbimo objektus.
„Pienas LT“ Verslo vystymo vadovo Nerijaus Jakubausko teigimu, pieno sektorius dėl perteklinio transportavimo praranda dalį pajamų, todėl šis sprendimas suteiks naudos ne tik kooperatyvui, mažinant pieno surinkimo ir transportavimo kaštus, bet ir pieno gamintojams – ūkiams bei perdirbėjams.
„Stengiamės ūkiams mokėti aukščiausią pieno supirkimo kainą Lietuvoje, o šis žingsnis tai dar labiau sustiprina. Sutaupyti žaliavos transportavimo kaštai leidžia pieno gamintojams mokėti maksimalią kainą, nepriklausomai nuo to, kur įsikūręs ūkis. Pieno perdirbėjai, mokėdami už pieną tą pačią rinkos kainą, jį gauna tiesiai į gamyklą, todėl mažėja išlaidos logistikai“, – sako N. Jakubauskas.
Judėjimas drauge – efektyvios ekonomikos privilegija
Remiantis Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pieno surinkimo kaštai Lietuvoje siekia nuo 1,5 iki 8 ct/kg pieno. Vertinant vidutinę medianą (3 ct), per metus gautume daugiau nei 40 mln. eurų visam Lietuvoje pagaminam pienui. Šie kaštai susideda iš kelių dedamųjų: pieno surinkimo, saugojimo ir transportavimo. Pasak N. Jakubausko, būtent čia slepiasi neišnaudotos galimybės ir sprendimas, kaip „nesudeginti“ pajamų kuro pavidalu.
Lietuvoje yra daugiau nei 60 pieno supirkimo punktų. Kai kurie iš jų yra tarpusavyje susiję ar atlieka tik tam tikrą funkciją, tačiau daug yra ir tokių, kurie vykdo visą žaliavos pervežimo ciklą į pieno perdirbimo įmones. Dėl perteklinio transportavimo šioje vietoje pieno sektorius patiria nuostolį. Tai susiję tiek su pienovežių apkrova, tiek su papildomais nuvažiuotais kilometrais“, – įsitikinęs Nerijus Jakubauskas.
„Pienas LT“ Verslo vystymo vadovo skaičiavimu, sutaupius bent 0,5 ct logistikos kaštų, pieno sektorius per metus gautų 6-7 mln. ekonominį efektą, t.y. 18 proc. visos susietos paramos už karves. Tačiau šiam žingsniui žengti reikalingas bendradarbiavimas ir pasitikėjimas.
Įrankis siekiant Žaliojo kurso tikslų
Atsižvelgiant į Europos Komisijos parengtą ambicingą strategiją, kuria taip pat siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu, N. Jakubausko nuomone, efektyvumas reikalingas visose grandyse. Tiek gaminant pieną, tiek jį surenkant, transportuojant, perdirbant, parduodant (įskaitant distribuciją, rinkodarą ir kt.).
„Akivaizdu, kad taip, kaip gyvenome prieš 10-šimt metų, negalėsime gyventi dar po 10-ies. Todėl „Pienas LT“ ieško galimybių ir siekia ne tik ekonominio efektyvumo, bet ir Žaliojo kurso – tvaraus ekonomikos augimo strategijos tikslų vienu metu, – teigia N. Jakubauskas. – Priimame sprendimus, leidžiančius optimizuoti distribuciją: pasitelkiame IT skaitmeninimo galimybes, laiko ir žmogiškųjų išteklių planavimą bei valdymą. Visa tai leidžia efektyvinti pieno surinkimo procesą, parinkti optimaliausius maršrutus, sutaupyti ir prisidėti prie tvarumo įgyvendinimo.