Jau šį pavasarį įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kurie nustatė mokesčius už statybas valstybinėje žemėje. Vis dėlto, vis dar kyla nemažai klausimų, kokiais atvejais ir kiek reikia susimokėti tiems, kurie planuoja statyti ar rekonstruoti pastatus ar įrenginius, pastatytus ant nuomojamos valstybinės žemės. Koks yra mokesčio (atlyginimo) už statybą valstybinėje žemėje dydis? Nuo kokios žemės vertės mokamas mokestis? Į šiuos ir į kitus klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Agnė Turauskaitė.
Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį, kad mokestis už teisę statyti arba rekonstruoti statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje taikomas tiek statant naujus, tiek rekonstruojant esamus statinius. Mokesčio dydis skiriasi nuo statybų apimties ir priklauso nuo užstatymo ploto ir statinių bendrojo ploto pokyčio. Statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius, mokestis bus skaičiuojamas nuo užstatyto žemės ploto ir statinių bendro ploto padidėjimo, lyginant su iki statybos ar rekonstravimo buvusiu statinių užstatytu plotu ir statinių bendru plotu.
Kitas labai svarbus aspektas – į galimybę statyti valstybinėje žemėje galės pretenduoti tik tie nuomininkai, kurių nuomos terminas pagal sutartį bus virš trejų metų ir kurių nuomos sutartyse yra numatyta teisė statyti naujus statinius.
Taip pat statyba nuomojamuose žemės sklypuose yra galima tik tuo atveju, jei statyba ar rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Mokesčio už teisę statyti valstybinėje žemėje dydis
Visiems, norintiems statyti ar rekonstruoti statinius ar įrenginius ant valstybinės žemės, į valstybės ir savivaldybės biudžetus (lygioms dalimis) reikia sumokėti mokestį, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
Žr. lentelę straipsnio priede
Svarbu pažymėti, kad mokestis yra atskirai skaičiuojamas nuo sklypo užstatymo ir nuo statinio bendro ploto pokyčio palyginti su iki statybos ar rekonstrukcijos buvusiais plotais.
Kitaip tariant, jeigu jūsų naujai statomo ar rekonstruojamo pastato bendras plotas, palyginti su iki statybos buvusiu plotu padidėjo, tarkim, 20 proc., o to paties pastato užimamas plotas sklype padidėjo 5 proc., tai valstybei turėtumėte sumokėti atlyginimą lygų 25 proc. nuo vidutinės sklypo vertės.
Maksimalus mokėtinas mokestis negali būti didesnis, nei 75 % vidutinės sklypo ar jo dalies vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai statinio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas mokamas už bendro ploto padidėjimą).
Mokestis už statybas valstybinėje žemėje nemokamas tik tais atvejais, jeigu valstybinė žemė yra nuomojama visai valstybei ar regionui svarbiems, koncesijų ar PPP projektams, laisvosioms ekonominėms zonoms, uostų ar oro uostų veiklai.
Nuo kokios žemės vertės mokamas mokestis?
Atlyginimas už statybą ar rekonstravimą apskaičiuojamas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Ši vertė apskaičiuojama atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir skelbiama valstybės įmonės Registrų centro.
Jeigu sklype yra daug statinių ir tik dalies iš jų teritorijoje bus vykdoma statyba ar rekonstravimas, bus vertinama keletas aspektų. Bus atsižvelgiama, kurio pastato vietoje bus vykdoma statyba ir kiek žemės tam pastatui su priklausiniais ir bendro naudojimo teritorija yra priskirta iki statybų pradžios. Atlyginimas bus mokamas tik nuo šios žemės sklypo dalies vertės.
Atlyginimas už statybą ar rekonstravimą mokamas kiekvieno statybos leidimo gavimo atveju.