Prieš porą metų įsigalioję įstatymų pakeitimai sustiprino Lietuvos banko rolę vykdant efektyvią finansų rinkos dalyvių priežiūrą. Pakeitimais suvienodintos priežiūros taisyklės visiems finansų rinkos dalyviams, skirtingiems finansų rinkos sektoriams, taip pat sukurta vienodais principais pagrįsta baudų už pažeidimus apskaičiavimo ir skyrimo sistema.
Tačiau finansų rinka yra ypač dinamiška, jos tendencijos keičiasi labai greitai. Tad, kokiam skaičiui ir kokiose srityse veikiantiems finansų rinkos dalyviams bei už kokius pažeidimus paskirtos Lietuvos banko poveikio priemonės praėjusiais metais?
Pirma, 2020 metais Lietuvos bankas taikė poveikio priemones 31 finansų rinkos dalyviui arba asmeniui. Net 15 Lietuvos banko taikytų poveikio priemonių buvo skirtos elektroninių pinigų įstaigoms. Tokį didesnį elektroninių pinigų įstaigų nusižengimų fiksavimą galėjo lemti pats tokių subjektų skaičiaus gausėjimas.
Antra, nuo 2017 metų Lietuvos bankas skelbia finansų rinkos dalyvių patikrinimų planą. Tačiau didžioji dauguma finansų rinkos dalyvių, kuriems praėjusiais metais buvo pritaikytos poveikio priemonės, nebuvo tikrinti pagal planą. Vadinasi, Lietuvos bankas ypač reaguoja į gautą informaciją apie finansų rinkos dalyvį ar jo veiklos pokyčius arba poveikio priemones taiko po patikrinimų be išankstinio perspėjimo. Kita vertus, 2020 metais Lietuvos bankas planavo atlikti 17 šalies finansų rinkos dalyvių patikrinimų, iš kurių tik keliems subjektams po patikrinimų buvo pritaikytos poveikio priemonės. Tai rodo, kad finansų rinkos dalyviai planiniams patikrinimams ruošiasi atsakingiau.
Trečia, finansų rinkos dalyviams poveikio priemonės daugiausia taikytos už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus, netinkamą klientų lėšų laikymą ir Lietuvos bankui teiktą neteisingą informaciją. Būtent už šiuos pažeidimus beveik visais atvejais buvo skiriamos piniginės baudos. Mažesnė dalis pažeidimų apima nuosavo kapitalo dydžio nesilaikymą, pastarajam skiriant švelniausią poveikio priemonę – viešą paskelbimą apie padarytą teisės akto pažeidimą. Be minėtų poveikio priemonių Lietuvos bankas skirdavo įspėjimus, o dviem prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams panaikino licencijos galiojimą.
Šias įžvalgas apibendrinus galima daryti išvadą, kad Lietuvos bankas naudojasi jam priskirtomis finansų rinkos dalyvių priežiūros ir poveikio taikymo funkcijomis, o klientų lėšų apsauga, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija išlieka šios priežiūros institucijos prioritetais. Tačiau finansų rinkos dalyviai vis dar nepakankamai įvertina ir valdo kylančias rizikas, neturi tinkamų, visapusiškų ir efektyvių vidaus kontrolės priemonių, neužtikrina teikiamų paslaugų kokybės.
AVOCAD rekomenduoja finansų rinkos dalyviams skirti daugiau dėmesio vidinių tvarkų, procedūrų bei kitų finansų rinkos dalyvio veiklai reikalingų dokumentų rengimui ir įgyvendinimui, nuolatinei finansų rinkos dalyvio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų atitikties stebėsenai, taip pat darbuotojų apmokymui, ypač pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje.
