Asociacija „Šviesuva“
UAB „Pirmas žingsnis“ konferencijų salėje
Kaunas, Raudondvario pl. 150
2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis, 16.00-17.30
Generalinis rėmėjas – Algimantas Astrauskas
Dr. Aleksandras Loginovas KTU docentas emeritas: ŽMONIŲ VEIKLA KOSMOSE.
Svečias – knygų „Mokykimės matuoti“, „Mokykimės informuoti“, straipsnių „Kosminė logistika“, „Kosminės tyrimų stotys“, „Kosminės lokomocijos“ ir „Tyriklis Filas pabudo“, „Automobilių raida“ ; kitų mokslo populiarinimo darbų autorius. KTU docentas, daug metų dirbęs „Pergalėje“ konstruktoriumi, talkinęs „Žinijai“ ir lietuviškoms enciklopedijoms. Populiarina mokslą nuo 1959 m.
KTU veteranų klubo EMERITUS narys. Tai bendruomenė, vienijanti išėjusius į pensiją pedagogus ir mokslininkus. Klubo nariai yra aktyvūs miesto akademinės bendruomenės nariai.
Paskaitos anonsas. Erdvėlaivių skrydžiai, sparčiai besivystančios technologijos ir didžiulės privataus kapitalo investicijos tampa nauju veiklos kosmose proveržiu. Plečiantis astronautikai ir turizmui, o ypač sukūrus tarptautinę kosminę stotį
(TKS) ir Mėnulio bei Marso kolonizavimo planus, formuojasi kosminė logistika. Ji sprendžia žmonių ir materialinių išteklių transportavimo į kosmoso objektus, ryšių ir informacijos perdavimo problemas. Kosminis transportas yra labai specifiškas dideliais greičiais ir pagreičiais bei išskirtinai reaktyviniais varytuvais. Net ir nedidelės masės erdvėlaiviui įgreitinti reikia didžiulių milžiniško galingumo raketinių kompleksų su gausiais degalais ir oksidatoriais. Tokia sudėtinga technika labai brangiai kainuoja ir prieinama tik didžiosioms valstybėms.
Vien „Space Shuttle“
programa kainavo 196 mlrd USD, o raketinio komplekso galia siekė 125 GW (kaip 1200 Kauno HE). Lig šiol nuo 1967 m. tebenaudojamas Sovietų Sąjungos (dabar Rusijos) vienkartinis erdvėlaivis „Sojuz
“ (7 modifikacijos) yra skriejęs per 110 kartų su 2-3 žmonių įgulomis. Dabar juo naudojasi ir JAV astronautai, mokėdami po 71 mln USD už kelionę į TKS. Turistai gabenami gerokai pigiau.
Toliausiai JAV astronautus gabeno „Apollo
“ erdvėlaiviai, 1969-72 m. įvykdę 9 skrydžius iki Mėnulio, 6 jų – su nusileidimu į paviršių. Mėnuliu pavaikščiojo 12 astronautų, o keli net važinėjo atsigabentu mėnuleigiu. Visa programa kainavo apie 25 mlrd USD. Artimiausia planeta Marsas (56 – 401 milijonai kilometrų nuo Žemės) kol kas pasiekiama per 8 mėnesius robotizuotais marsatyriais. Iš 40 startavusių raketinių kompleksų 13 erdvėlaivių turėjo nuleidžiamus aparatus, kurių 8 pasiekė paviršių nesuduždami. Efektyviausiai dirbo daugkartiniai „Space Shuttle“ erdvėlaiviai (6 vnt), įvykdę 135 sėkmingus skrydžius ir 1977-2011 m. gabenę apie 830 žmonių.
Tarptautinė kosminė stotis yra vienas brangiausių inžinerinių objektų (per 160 mlrd USD) ir didžiausias kosmoso tyrimo įrenginys (450 t masės, 73 x 108 x 28 m matmenų, 373 m
