Vartotojų teisių požiūriu pagrindinis dalykas yra prieiga prie teisingos, tikslios, aiškios ir vartotojui lengvai suprantamos informacijos apie maistą prieš jį perkant. Europos Sąjungos maisto apsaugos reglamento Nr. 1169/2011 preambulėje yra nurodyta, jog pagrindinių mitybos principų žinojimas ir tinkama informacija apie maisto produktų maistingumą labai padėtų vartotojui renkantis maisto produktus.
ES ir nacionaliniai teisės aktai nurodo, kas būtina ženklinant maisto produktus – nurodyti sudedamųjų dalių sąrašą, alergijas ar netoleravimą sukeliančias medžiagas, specialias laikymo ir/arba vartojimo sąlygas, maistingumo deklaraciją ir kt. Tačiau nei Europoje, nei valstybėse narėse maisto pramonei nėra aiškių, teisiškai privalomų „vegetariškas“, „veganiškas“ sąvokų. Dėl to gamintojai gali kurti savo kriterijus, žymėjimus ir nurodyti savo produktus atitinkamomis etiketėmis.
Šiuo metu veganams ir vegetarams patikimumą teikia tik Šveicarų bendrovės „V-Label“, kurią remia Europos vegetarų sąjunga, išduodama tarptautinio ženklo licencija žymėti produktus, kurie atitinka nustatytus kriterijus, taikomus maisto produktų sudėčiai, jų reklamai, įpakavimui ir kt.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 36 str. informacija apie maisto ir produktų tinkamumą vegetarams arba veganams yra priskirtina prie savanoriškai teikiamos informacijos apie maistą. Nurodytina, jog ši informacija turi atitikti šiuos reikalavimus: ji neturi klaidinti vartotojo, vartotojui ji negali būti dviprasmiška ar paini ir prireikus, ji gali būti grindžiama atitinkamais moksliniais duomenimis.
Dar 2018 metais Europos Komisija yra nusprendusi įregistruoti piliečių iniciatyvą „Privalomas nevegetariškų, vegetariškų ar veganiškų maisto produktų ženklinimas“, kuria Komisija raginama pateikti pasiūlymą dėl reikalingo Sąjungos teisės akto. Iniciatyvoje konstatuojama, jog sprendžiant, ar maisto produktas tinkamas pirkti, turime įdėmiai išanalizuoti jo sudedamųjų dalių sąrašą, nuolat galvodami apie dviprasmiškai skambančias sudedamąsias dalis, kurios gali būti augalinės arba gyvulinės kilmės. Padėtį komplikuoja ir tai, kad ES nėra vienos bendros kalbos. Todėl siūloma priimti teisės aktus, reikalaujančius visus maisto produktus ženklinti vienu iš trijų paprastų ženklų: „nevegetariškas“, „vegetariškas“ ir „veganiškas“. Tam būtina sutarti, kokios yra esminės savybės, dėl kurių produktas gali būti ženklinamas kaip tinkamas veganams ar tinkamas vegetarams.
Kalbant apie tokių terminų naudojimą kaip „pienas“, „grietinėlė“, „sviestas“, „sūris“ arba „jogurtas“ Europos Teisingumo Teismas (ETT) 2017 m. birželio 14 d. byloje C-422/16 yra išaiškinęs, jog grynai augalinės kilmės produktais, išskyrus tuos, kurie numatyti išimčių sąraše, negalima prekiauti su tokiomis nuorodomis (pavadinimais) ar prekiniais pavadinimais kaip „pienas“, „grietinėlė“, „sviestas“, „sūris“ arba „jogurtas“, kurie saugomi pagal ES teisę. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, jeigu prie šių nuorodų pridedami paaiškinantys arba aprašomieji terminai nurodant nagrinėjamo produkto augalinę kilmę. Šiuo ETT sprendimu rėmėsi ir VMVT uždraudusi maisto produktų gamintojai MB „Sviestas sviestuotas“ grynai augalinį riešutų kremą žymėti pavadinimu „Sviestas sviestuotas“ juo prekiaujant bei jį reklamuojant.
Kol nėra bendros ES tvarkos, kai kurios bendrovės sėkmingai vykdo reklamines kampanijas su kontraversiškomis žinutėmis, taip kvestionuodami visuotinai priimtas taisykles.
Pavyzdžiui, vienos didžiausių avižų gėrimų gamintojų pasaulyje švedų bendrovės „Oatly“ reklama skiriasi nuo tradicinių reklamų. „Oatly“ produktų reklamoje nekalbama apie produkto naudą. Neseniai kilo ginčas, kai Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT) atsisakė registruoti „Oatly“ žodinį ženklą „IT‘S LIKE MILK, BUT MADE FOR HUMANS“. Apeliacinė taryba nurodė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas būtų suprantamas kaip paprastas giriamas reklaminis šūkis, dėl to neįsimintinas ir negalės atlikti prekių komercinės kilmės nuorodos funkcijos. „Oatly“ sprendimą apskundė, o ES Bendrasis teismas jį panaikino ir pateikė įdomių argumentų.
ES Bendrasis teismas konstatavo, jog dėl ženkle esančio jungtuko „bet“, vartotojas suvoks prieštaravimą tarp pirmosios prekių ženklo dalies („Tai, kaip pienas“) ir antrosios ženklo dalies („bet skirta žmonėms“). Teismo įsitikinimu, prašomas įregistruoti prekių ženklas perteikia ne tik idėją, kad nagrinėjamos prekės, kurios yra maisto produktai, yra panašios į pieną ir yra skirtos vartoti žmonėms, bet ir mintį, kad pats gyvulinės kilmės pienas iš esmės nėra skirtas žmonėms.
Todėl prekių ženklas perduoda žinutę, galinčią atitinkamos visuomenės sąmonėje pradėti pažinimo procesą, kad būtų lengviau jį įsiminti, ir kuris dėl to gali atlikti prekių ženklo komercinės kilmės nuorodos funkciją. Įdomu, kad Švedijoje reklaminė kampanija su prekių ženklu „It‘s like milk but made for humans“ yra uždrausta po teisinio ginčo su Švedijos ūkininkų federacija dar 2015 metais, tačiau ji sėkmingai įgyvendinta kitose šalyse.