Kaip tinkamai užtikrinti įmonės akcininko teisę į informaciją?

Šiandien bendrovių valdyme neretai pasitaiko atvejų, kai įmonių vadovai, nepaisydami įstatyme nustatytos prievolės, neteikia visos būtinos informacijos įmonės akcininkams apie jos veiklą. Tokiais atvejais akcininkai gali kreiptis į teismą prašydami patraukti vadovą administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 119 straipsnį, kuris numato atsakomybę už informacijos neteikimą akcininkams.

Kokia informacija turi būti teikiama įmonės akcininkams?

Reiktų pažymėti, kad pagal galiojančią ABĮ 18 straipsnio redakciją, akcininko teisė į informaciją nepriklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje ir, skirtingai nuo ankstesnės šio straipsnio redakcijos, ji nenustato akcininko teisės susipažinti su visa bendrovės informacija ir (ar) dokumentais bei gauti šių dokumentų kopijas.

Įstatymų leidėjas, pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, minėtame ABĮ straipsnyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją:

• Pirma, akcininkas turi teisę į bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardytą informaciją, t. y. bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, dokumentų kopijas. Šią bendro pobūdžio informaciją įstatymas nustato kaip minimalią, kuri bendrovės akcininkui būtina, siekiant apsaugoti savo kaip akcininko pagrindines teises, spręsti dėl investavimo į akcijas, jų pardavimo tikslingumo, palyginimo su investicijomis į kitų bendrovių akcijas. Ji iš principo neturėtų būti priskirtina bendrovės komercinei (gamybinei) paslapčiai ar konfidencialiai informacijai, todėl bendrovė neturėtų atsisakyti jos suteikti akcininkui.
• Antra, akcininkas turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus. Šiuo atveju akcininkai, tvirtindami bendrovės įstatus, turi teisę laisvai apsispręsti, kokia informacija, be nurodytosios įstatyme, bus prieinama akcininkams.
• Trečia, akcininkas turi teisę į informaciją ir dokumentus akcininkui būtinus vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pastaroji informacija apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, tačiau akcininkas, siekdamas gauti iš bendrovės šio pobūdžio informaciją, turėtų pagrįsti, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga.

Kada laikoma, kad įmonės akcininkas tinkamai informuotas?

Lietuvos teismų praktikoje teisė į informaciją laikoma užtikrinta, kai įmonės vadovas, gavęs akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo, atlieka bent vieną iš šių alternatyvų: 1) išsiunčia akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoja akcininką apie tai, kur ir kada jam bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jam atvykus, sudaro tokią galimybę, arba 3) informuoja akcininką apie tai, kur ir kada bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jam atvykus, pateikia dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreiškia atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatyme nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 str. nurodytus požymius.

Įstatymas suteikia bendrovei teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija ir (ar) pateikti su tokia informacija susijusių dokumentų kopijas. Jei tai yra informacija ir dokumentai, susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkas turi užtikrinti tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Tuo atveju, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, bendrovė tokios teisės neturi.

Administracinė atsakomybė už informacijos neteikimą

ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo už bet kurią iš šiame straipsnyje išvardytų alternatyvių veikų.

Kadangi administracinių nusižengimų teisena dėl informacijos neteikimo akcininkams pradedama pagal akcininko pareiškimą, šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas iš karto į teismą.

Tokios bylos teisme turi du galimus scenarijus. Pirmas – pripažįstama, kad vadovas nepažeidė akcininko teisės į informaciją ir administracinio nusižengimo bylą nutraukiama. Antras – teismas pripažįsta, jog vadovas pažeidė akcininko teisę į informaciją ir traukia vadovą administracinėn atsakomybėn skirdamas jam baudą. Baudų už tokius nusižengimus dydis gali svyruoti nuo 400 iki 6000 Eurų.