Net įmonėse, kuriose sprendimus priima du ar trys žmonės, retkarčiais gali kilti nesutarimų. Akcinėse bendrovėse ginčai tarp akcininkų yra dar labiau neišvengiami. Neretai nepatenkintasis akcininkas, gali pradėti atlikinėti veiksmus, kurie ne tik, kad nepalankūs bendrovei, kurios dalyvis pastarasis yra, tačiau gali nukentėti ir kito akcininko interesai. Apie tai, kaip apsaugoti tiek akcininkų, tiek bendrovės interesus, pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Ema Kontaraitė.
Vienas iš būdų apginti interesus yra išpirkti akcininkui priklausančias akcijas. Tokiu būdu šis akcininkas pašalinamas iš dalyvių. Vis dėlto, tikėtina, jog kilus konfliktui tarp akcininkų, tokios derybos gali būti bevertės, todėl ginčo taikiai ir greitai išspręsti nepavyks.
Kitas būdas yra kreiptis į teismą dėl priverstinio akcijų pardavimo. Tai reiškia, kad akcininkas, kurio turimą akcijų skaičių sudaro daugiau nei 1/3 įstatinio kapitalo, turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad akcininkas, kuris daro žalą bendrovei (ir kurio veiksmai, tikėtina, ateityje nepasikeis), parduotų savo turimas akcijas.
Vis dėlto, pareiškus ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo, reikėtų nepamiršti, jog akcininkas, dėl kurio veiksmų bendrovei daroma žala ir toliau gali tokią žalą daryti, pvz. nedalyvaudamas visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiu atveju nesusidaro kvorumas, tad privalo būti šaukiamas pakartotinis akcininkų susirinkimas. Arba balsuodamas nepalankiai, bendrovei svarbiais klausimais, kaip antai, nepatvirtina finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko bendrovė ar jos vadovas gali sulaukti baudos arba galų gale bendrovei gali būti inicijuojamas likvidavimas.
Tačiau yra galimybė nuo tokių akcininko veiksmų apsisaugoti pareikalavus uždrausti akcininkui naudotis balsavimo teise be teismo ar kito akcininko sutikimo. Šis draudimas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, todėl laikomas viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių.
Pritaikius tokią laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, yra kartu ir aktyvinamas Akcinių bendrovių įstatymas. Ten numatyta, kokios akcininko turimos akcijos galėtų būti laikomos nesuteikiančiomis teisę balsuoti, t. y. apribojančios tokį akcininką priimti bet kokius bendrovei svarbius sprendimus. Ir viena iš sąlygų – akcininkui suteikiama teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turi būti apribota teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sprendžiant ne bet kokį ginčą, o ginčą dėl nuosavybės teisės į akcijas.
Šių metų pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje nurodė, kad ginčas dėl priverstinio akcijų pardavimo, yra ginčas dėl nuosavybės teisių į akcijas. Taigi akcininkui uždraudus naudotis balsavimo teise, tokios akcininkui priklausančios teisės yra laikomos nesuteikiančiomis teisės balsuoti, todėl yra apsaugomi ne tik bendrovės, kuriai buvo padaryta ar daroma žala, bet ir akcininko, kuris kreipėsi į teismą, pagrįsti ir teisėti interesai.
Taip pat verta paminėti, kad tose įmonėse, kur vyrauja akcininkas turintis ne mažiau kaip 95 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, smulkieji akcininkai, kurie nėra suinteresuoti dalyvauti bendrovės veikloje, jau nuo šių metų gegužės mėn. turi teisę reikalauti minėto stambiojo akcininko, išpirkti smulkiajam akcininkui nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas, o pastarasis privalo šias akcijas išpirkti. Tiesa, ši Akcinių bendrovių įstatymo nuostata galioja ir atvirkščiai – stambieji akcininkai turi teisę reikalauti, kad visi kiti tos bendrovės akcininkai (valdantys likusius 5 proc. akcijų) privalomai parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas.
