Įmonių vadovams kasdien tenka priimti sprendimus, kurių rezultato iš anksto tiksliai numatyti neįmanoma. Sprendimo priėmimo metu jis gali atrodyti ekonomiškai tinkamas, tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms ar kitoms aplinkybėms tik po tam tikro laiko paaiškėja, kad įmonei toks sprendimas buvo nuostolingas. Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimas – ar įmonės patirti nuostoliai gali būti išieškomi iš sprendimą priėmusio vadovo asmeniškai?
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė pažymi, jog žinant, kad sandoris įmonei neatnešė planuotos naudos ar net sukėlė nuostolių, gali atrodyti, kad vadovas turėjo derėtis dėl kitokių sąlygų ar apskritai atsisakyti sandorio. Vis dėlto civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas ne vien pagal tai, kuo sprendimas galiausiai baigėsi. Advokato padėjėja pažymi, kad sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikoma prezumpcija, jog vadovas, priimdamas sprendimą, veikė geriausiais jos interesais. Asmuo, reikalaujantis taikyti vadovui civilinę atsakomybę, turi pagrįsti, kad priimdamas konkretų sprendimą vadovas pažeidė jam tenkančias lojalumo, protingumo ir sąžiningumo pareigas.
Advokatų padėjėja Kristina Linkevičienė papildomai pažymi, kad svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, egzistavusias būtent sprendimo priėmimo metu. Reikšminga, ar vadovas prieš priimdamas sprendimą buvo susipažinęs su reikalinga informacija, įvertino jo galimas pasekmes ir siekiamą ekonominę naudą įmonei. Taip pat reikia vertinti, ar vadovas neveikė interesų konflikto sąlygomis, nesąžiningai, nelojaliai įmonei ar akivaizdžiai peržengdamas įprastos rizikos ribas. Būtent sprendimo priėmimo procesas leidžia įvertinti, ar vadovo veiksmai atitiko iš jo reikalaujamą lojalumą, protingumą ar sąžiningumą.
Papildomai advokato padėjėja pažymi, kad sprendimo tinkamumas negali būti vertinamas vien pagal vėliau paaiškėjusį jo ekonominį rezultatą – svarbu nustatyti, ar sprendimo priėmimo metu vadovas veikė apdairiai ir neperžengė įprastos rizikos ribų. Todėl vertinant vadovo civilinę atsakomybę reikšminga ir tai, ar sprendimo priėmimo procesas buvo tinkamai užfiksuotas. Įmonės vidaus dokumentai, atlikti finansiniai ar teisiniai vertinimai, specialistų išvados, informacija apie svarstytas alternatyvas bei rizikas gali būti svarbūs įrodymai, leidžiantys vėliau nustatyti, kokia informacija vadovui buvo prieinama ir kokiais motyvais buvo grindžiamas jo sprendimas.
Kartu pažymima, kad vien vadovo pareigų pažeidimo nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti. Turi būti nustatyta, kad dėl konkrečių vadovo veiksmų įmonė patyrė žalą ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp šių veiksmų bei atsiradusių nuostolių. Todėl vertinant vadovo atsakomybę svarbu ne tik nustatyti netinkamą sprendimo priėmimo procesą, bet ir įvertinti, ar būtent jis lėmė įmonei kilusias neigiamas pasekmes.
Taigi tinkamas sprendimo priėmimo proceso dokumentavimas ypač svarbus todėl, kad ginčas dėl vadovo atsakomybės dažniausiai kyla jau praėjus tam tikram laikui, kai neigiamos sprendimo pasekmės yra žinomos. Tokiu atveju sprendimo priėmimo metu buvusių aplinkybių fiksavimas leidžia objektyviau įvertinti vadovo veiksmus ir išvengti jų vertinimo vien pagal galutinį rezultatą.
Apibendrindama advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė pažymi, kad neigiamas sprendimo rezultatas savaime nėra pagrindas vadovo asmeninei civilinei atsakomybei kilti. Vertinant vadovo veiksmus esminę reikšmę turi tai, kaip sprendimas buvo priimtas, kokia informacija vadovui buvo prieinama, ar buvo tinkamai įvertintos rizikos ir ar vadovas veikė sąžiningai bei įmonės interesais. Asmeninės atsakomybės klausimas gali kilti tuomet, kai nustatomas vadovui tenkančių pareigų pažeidimas ir įrodoma, kad būtent dėl šio pažeidimo įmonė patyrė žalą.
Advokato padėjėja Kristina Linkevičienė
+370 684 09915
