Asociacija „Šviesuva“
UAB „Pirmas žingsnis“ konferencijų salėje
Kaunas, Raudondvario pl. 150
2014 m. spalio 2 d. (ketvirtadienis)
16.00 – 17.30
Generalinis rėmėjas – Algimantas Astrauskas
Dr. doc. Egidija Ramanauskaitė Kiškina: Kultūros tyrimų centro direktorė, Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva): JAUNIMAS IR VISUOMENĖS GEROVĖ: Visuomenė ir gyvenimo stiliai: subkultūrinių grupių tyrimai, studijos, socialiniai eksperimentai. |
Kelionė laiko mašina. Mūsų dienomis apstu naujųjų religinių grupių, įvairaus skonio subkultūrų, įskaitant neohipius, pankus, gotus, skinhedus ir daugelį kitų. Veikiantys globalioje kultūrinėje erdvėje žmonės laisvai dalijasi idėjomis ir vertybėmis, kuria įvairius gyvenimo stilius, klauso įvairią muziką, laisvai pasirenka savo įvaizdžius, savarankiškai organizuoja buitį, rašo ir skaito skirtingų siužetų knygas, turi nevaržomas galimybes mąstyti ir aprėpti ranka pasiekiamą pasaulį.
Naudinga palyginti sovietmečio ir šių dienų socialinius kontekstus bei kultūrines grupes. Kaip elgiasi aplinka ir kaip elgiasi grupės? Nors gyvename kitokioje santvarkoje, žmonių tarpusavio santykiuose nesunku įžvelgti panašumų. Jaunimo kultūrinės laisvės idėja į sovietmečio Kauno jaunimo sąmonę įsisuko apie 1967 – uosius, kai iš lūpų į lūpas bei per skurdokus sovietmečio ideologų blokuojamus Anglijos ir JAV žiniasklaidos kanalus atėjo žinia apie roko muziką ir laisvamanius hipius. Ši muzika ir kultūra tapo plačiai žinomos, turėjo įtakos ateities jaunimo subkultūrų raidai. 7-tojo dešimtmečio Kauno hipių tyrimai liudija, jog kultūrinių grupių, kurios pasiūlo naujas kultūrines vertybes, atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, fizinė prievarta. Ideologinės sistemos sergėtojai turėjo galią naikinti kitaip mąstančius. Nūdienos visuomenėje, kuri laiko save demokratiška, įvairių subkultūrinių grupių nariai neretai sulaukia nepritarimo, dėl kitokių vertybių jiems trukdoma veikti, tenka patirti net smurtą. Visuomenė linkusi stratifikuoti save vertybių ir gyvenimo stilių pagrindu bei brėžti naujas ribas tarp savo ir svetimo.
Mokslinių tyrimų reikšmė Europos vystymuisi, mokslo pasiekimų sklaida ir populiarinimas, mokslininkų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei sklaida, jaunimo mokslo potencialo ugdymas, išradingų mokslo renginių organizavimas. Stebimas susvetimėjimas tarp mokslininkų, sudarančių nedidelę dalį visuomenės bei vykdančių mokslinius tyrimus, naudojant sudėtingą ir modernią įrangą ir likusių visuomenės narių. Aukšto lygio moksliniai pasiekimai sudėtingi, ne visada lengvai suprantami. Kai kurie moksliniai rezultatai kelia etikos ir moralės klausimus, pavyzdžiui, klonavimas, kamieninių ląstelių tyrimai, genetiškai modifikuoti produktai, ir kt.
Asociacija Šviesuva“ vykdo svarbų uždavinį: padeda visuomenei susitikti su mokslininku, imti interviu ir ši informacija pateikiama visuomenei, patraukliu būdu. Jau šeštus metus organizuojamų reniginių patirtis rodo, kad mokslo populiarinimo renginiai yra reikalingi visuomenei, yra pageidaujami įvairių amžiaus grupių bei interesų žmonių.