Straipsnio autorė Daiva Klimavičienė, Laikraštis ,,Suvalkietis“
Socialiniai tinklai šį mėnesį net ūžia: II pensijų fondas – afera! Viską nutraukti, pinigus atiduoti, užsienyje tokių fondų net nėra, bet žmonės ten gyvena atsipūtę ir sulaukę pensijos keliauja po pasaulį!
Girdėtos istorijos?
Sustatykime viską į savo vietas: užsienius, „Sodrą“ ir asmenines pastangas. Tai padaryti mums padėjo marijampolietė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė Šarūnė PETROŠIŪTĖ, kompanijos „Inspira Life“ įkūrėja.
– Šarūne, sudėliokime problemą į „lentynėles“: dėl ko žmonės kasmet „šiaušiasi“ prieš II pakopos pensijų fondus? Kasmet! Čia kaip gripo epidemija!
– Sausio mėnesį kasmet gyventojai automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų fondus. Yra dvi būtinos sąlygos, kad tai įvyktų: žmogus turi būti dirbantis ir ne vyresnis nei 40 metų. Jei jis II pakopoje iki šiol net nedalyvavo, vis tiek automatiškai sausio mėnesį įtraukiamas į sistemą ir apie tai informuojamas laišku „Sodros“ gyventojo paskyroje. Taip pat informuojamas, kad gali atsisakyti kaupimo ir nedalyvauti sistemoje. Bet – svarbu – tai reikia padaryti iki birželio 30 d. Jei iki šios dienos žmogus apie šį nenorą neinformuoja, jis nuo liepos 1 d. tampa II pakopos pensijų fondo dalyviu visam laikui, kol sukaks pensinis amžius. Sistema automatiškai paskirsto gyventojus pensijų fondų valdytojams (jie yra šeši) atsitiktine tvarka. Tačiau žmogus gali bet kada keisti pensijų fondo valdytoją. Fondų valdytojo keitimo įkainiai yra pateikti Lietuvos banko interneto svetainėje, beje, jis yra pagrindinė institucija, stebinti fondų veiklą. Čia pat viešai pateikiamos ir visų fondų investavimo ataskaitos.
– Žmonės nepatenkinti, kad nėra jokios galimybės iš II pakopos pensijų fondo pasitraukti – tarsi tai būtų koks kalėjimas.
– Taip, galimybės pasitraukti tikrai nėra – jei jau tapome fondų dalyviais, tai tapome. Bet yra galimybė sustabdyti įmokas iki 12 mėnesių. Visgi, pavyzdžiui, jei aš, būdamas 28 metų, nusprendžiau išnaudoti savo 12 mėn. Įmokų „atostogas“, vadinasi, iki pensinio laikotarpio daugiau tokios galimybės nebus. Svarbu žinoti ir tai, kad į II pensijų pakopą įmoką mokame tik tuo atveju, jei esame dirbantys. Kai neturime darbo sutarties, individualios veiklos ar verslo liudijimo, II pensijų pakopoje niekas iš mūsų pinigų nepareikalaus, bet ir valstybė neskirs savo 1,5 procento. Valstybė šią paskatą skiria tik tada, kai į fondą moka ir pats žmogus.
– Žmonėms neramu, kad 2022 metais II pakopos fondai buvo nuostolingi.
– Taip, pernai buvo sunkūs metai – panaši situacija buvo 2008-aisiais, kai finansų rinka reagavo į tuometę ekonominę krizę. Bet ilguoju laikotarpiu fondai uždirba investicinę grąžą. Ekonomika visada tendencingai auga ir prieaugis būna. Trumpalaikiai svyravimai yra visiškai natūralūs, nes tai yra investavimas.
– Tai kiek realiai mes turime mokėti į pensijų fondus?
– Aš visada aiškinu paprastai: tris procentus. Jei žmogus gauna 1000 eurų „ant popieriaus“, tai kas mėnesį į jo fondą pateks 30 eurų. Dar 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybė. Pavyzdžiui, šiais metais į II pakopos fondus valstybė kas mėnesį perves 23,85 Eur. Kitais metais valstybės dalis didės, nes vidutinis darbo užmokestis tendencingai didėja. Man atrodo, kad tai žmogui apsimoka.
– Bet fondai dar skaičiuoja administravimo mokesčius!
– II pakopoje jie labai maži, apibrėžti įstatymu. Turto valdymo mokestis – 0,5 proc, o turto išsaugojimo fonde šis mokestis siekia tik 0,2 proc.
– Manoma, kad tie, kurių pajamos mažos, nieko gero fonduose nesukaupia.
– Visiškai nesutinku! Jie laimi tikrai labai daug, dalyvaudami II pakopoje. Jei žmogus gauna mažas pajamas, jo įmoka yra mažesnė, nes skaičiuojama nuo mažesnių pajamų, o valstybė vis tiek skirs 23,85 Eur.
– Dar vienas fondais nusivylusiųjų klausimas: tai negi nieko geriau negalime tikėtis iš savo valstybės senatvėje?
– Kuo toliau, tuo labiau rimtesnė tampa demografinė situacija, ir ši problema vis gilėja – gimstančiųjų nėra tiek daug, kad ateityje pajėgtų išlaikyti vis augantį pensininkų skaičių. Lietuvoje pensijų sistema grindžiama einamuoju mokėjimu – mes, dirbantieji, pensijas uždirbame dabartiniams pensininkams. Kas bus ateityje – sudėtinga prognozuoti. Todėl II pakopa yra galimybė mums, šiandien dirbantiems, pradėti formuoti savo papildomos pensijos krepšelį – ne valstybės, o kiekvienas savo. Ir tai bus mūsų sukaupti pinigai – ne valstybės.
– Vėl grįžtu prie pradinio klausimo – tai kodėl valstybė neleidžia mums pasiimti sukauptos sumos tada, kai mes norime? Juk tai mūsų pinigai? Juk būna įvairių situacijų, pavyzdžiui, žmonės suserga ar pan.?
– II pensijų pakopos tikslas – pensija. Tai ne šaldytuvas, ne liga, ne automobilis anūkui, ne remontas. Tai pinigai, kurie turi žmogui pagerinti sąlygas gyvenant pensijoje, kad kuo mažiau gyventojų atsidurtų ties skurdo riba. Pažiūrėkite į Statistikos departamento informaciją – skelbiama, kad apie 40 proc. vyresnių kaip 65 metų asmenų gyvena arti skurdo ribos. Todėl pensijų fondai yra tarsi gelbėjimosi ratas.
– O kodėl kitos šalys nesirenka tokio kelio?
– Netiesa – ir Vokietija, ir Prancūzija tokius fondus turi, gal tik pavadinimai skiriasi. Visose šalyse, apie kurių pensiją mes, lietuviai, svajojame, yra milžiniškas žmonių susidomėjimas kaupimu, investavimu. Ir darbdaviai tose šalyse prisideda, ir patys žmonės. Reikia suprasti, kad valstybė visų mūsų poreikių neišpildys. Todėl, jei norime ateityje gyventi kokybiškai, tuo turime rūpintis jau dabar. Kol dirbančiųjų buvo daugiau nei pensininkų, sistema labai puikiai veikė. Bet matome, kad tendencijos keičiasi – dirbantieji turi išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus žmonių. Valstybė nėra pajėgi pakelti tokių milžiniškų poreikių.
– Kaip mums bus atiduoti fonde sukaupti pinigai? Per 20–30 metų? Juk nė vienas nežinome, kiek gyvensim?
– Jau yra 2022 m. išmokų statistika. Kiekvieną mėnesį vidutinė išmoka iš II pakopos buvo 62,56
Eur. Didžiausia išmoka – 345,95 Eur, mažiausia – 8,49 Eur. Šią 8,49 Eur išmoką kas mėnesį gavo
tie, kurie fonde buvo sukaupę 2217 Eur. Didžiausia sukaupta suma buvo 59787 Eur. Vidutinė sukaupta suma – 15448 Eur.
– Ką dar svarbaus turi žinoti žmogus, kuris sulaukė pensinio amžiaus?
– Priklausomai nuo sukauptos sumos antros pakopos pensijų fonde, ją bus galima atsiimti vienkartine išmoka, periodinėmis išmokomis arba įsigyti pensijų anuitetą, kuris galės būti trijų rūšių – standartinis, standartinis su garantuojamų mokėjimų laiko- tarpiu arba atidėtasis. Norint gauti išmokas reikės pateikti prašymą (priklausomai nuo pasirinkto išmokėjimo būdo) pensijų fondo valdytojui arba „Sodrai“.
– O jei žmogus užmiršo parašyti šį prašymą? Jam bus išmokėta už praleistą periodą?
– Pinigų yra tiek, kiek buvo sukaupta per visą laikotarpį, taiga žmogus gali ateiti ir po trejų metų, ir tik nuo tada pradėti gauti.
– Kaip visą šią informaciją sužinoti gyventojams, kurie nesinaudoja internetu?
– Informaciją apie automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą asmenys gauna į asmeninę „Sodros“ gyventojo paskyrą. „Sodra“ mato, ar gyventojas yra atidaręs tą pranešimą ir susipažinęs su informacija ar ne. Kurie nesusipažinę, gauna registruotus laiškus pagal pateiktus duomenis (nurodytą adresą).
– Kadangi toks šaršalas kyla kasmet, ar gali atsitikti taip, kad Vyriausybei atsibos ir ji sakys – ai, paleidžiam viską, tegul pasiima žmonės tuos pinigus ir prisiperka šaldytuvų ar automobilių anūkams.
– Labai tikiuosi, kad taip nebus. Nes valstybės politikos kryptis – kad žmonės turi rūpintis savo ateitimi. Ir mes, kiekvienas pilietis, turime būti atsakingi už savo ateities finansus. Nesitikėkime, kad kažkas ant lėkštutės atneš visokio gėrio mums patiems dėl to nė mažojo pirštelio nepajudinant. Mano nuomone, valstybė turi skatinti žmones taupyti, rūpintis savarankiškai. Tada ir valstybei lengviau – mažiau jos piliečių bus ties skurdo riba ir daugiau – gyvenančių oriai. Toks turėtų būti kiekvieno mūsų požiūris. Kaip turime patys rūpintis savo sveikata, taip turime rūpintis ir finansine gerove ateityje.
