Vien tai, kad finansinių sunkumų turinčios bendrovės vadovo ar akcininko kitas sutuoktinis įsteigia naują įmonę ir pradeda vykdyti tokią pačią veiklą, kaip sutuoktinis, savaime dar nereiškia, kad pasireiškė vadinamasis „Fenikso sindromas“. Santuokinis ryšys neatima iš žmogaus teisės savarankiškai užsiimti verslu. Tačiau kitoks teisinis vertinimas gali būti taikomas tada, kai į naująją bendrovę perkeliami sutuoktinio senosios įmonės klientai, darbuotojai, turtas, sutartys ir kiti veiklai reikalingi ištekliai, o skolos ir kreditorių reikalavimai paliekami senojoje bendrovėje.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė pažymi, kad „Fenikso sindromas“ nėra įstatymuose apibrėžta teisinė sąvoka ar oficialus juridinio asmens statusas. Tai praktikoje vartojama sąvoka, apibūdinanti situaciją, kai skolinga arba prie bankroto artėjanti bendrovė paliekama be veiklos (neretai tyčinio bankroto atveju), o tas pats verslas, siekiant išvengti skolų, atnaujinamas per naują juridinį asmenį. „Fenikso sindromo“ atveju naująją įmonę neretai valdo ankstesnis savininkas ar vadovas, jo sutuoktinis, giminaitis, darbuotojas arba kitas susijęs asmuo. Vis dėlto vien ryšys su ankstesnės bendrovės vadovu ar akcininku nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad nauja įmonė buvo įsteigta siekiant išvengti skolų, o ankstesnė bendrovė sąmoningai privesta prie tyčinio bankroto.
Sutuoktinis gali teisėtai įsteigti įmonę net ir toje pačioje rinkoje, kurioje veikia arba anksčiau veikė kito sutuoktinio bendrovė. Taip pat nėra draudžiama įdarbinti tokios pačios profesijos darbuotojus, nuomotis patalpas tame pačiame mieste ar siūlyti panašias prekes ir paslaugas. Todėl vien naujos įmonės įsteigimo, santuokinio ryšio ir veiklos sričių sutapimo nepakaktų išvadai, kad siekiama išvengti skolų. Verslo modeliai gali sutapti dėl sutuoktinių profesinės patirties, bendrų kompetencijų ar to, kad abu daugelį metų dirba toje pačioje rinkoje. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar naujoji bendrovė iš tikrųjų veikia savarankiškai. Kuo daugiau esminių senosios ir naujosios bendrovių veiklos sutapimų nustatoma, tuo daugiau gali kilti klausimų dėl tikrojo naujosios įmonės įsteigimo ir verslo pertvarkymo tikslo.
Advokato padėjėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme vienu iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl tyčinio bankroto, laikomas juridinio asmens veiklos arba turto perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis lieka veiklą arba turtą perdavusioje bendrovėje. Tačiau vien veiklos perkėlimo požymio nepakanka. Papildomai turėtų būti nustatyta, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo valdymo arba dėl sandorių ir kitų veiksmų, kuriuos atliekant buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad jie pažeis kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taip pat turi būti nustatytas ir ryšys tarp tokių veiksmų bei bendrovės nemokumo arba jau nemokios bendrovės finansinės padėties esminio pabloginimo.
Kitaip tariant, ne kiekvienas darbuotojų perėjimas į kitą įmonę ar veiklos reorganizavimas laikytinas neteisėtu. Įmonė gali pagrįstai parduoti turtą, atsisakyti dalies veiklos arba restruktūrizuoti verslą. Tačiau tokie sprendimai neturėtų būti naudojami tam, kad veikla būtų perduota kitai bendrovei, o kreditoriams palikta įmonė, nebeturinti turto, pajamų ir realių galimybių su jais atsiskaityti.
Vertinant, ar veiklos perkėlimas galėjo būti skirtas skoloms ir kreditorių reikalavimams palikti senojoje bendrovėje, reikšminga tampa konkrečių aplinkybių visuma. Viena jų – naujosios įmonės įsteigimo laikas. Jeigu sutuoktinio įmonė įsteigiama tuo metu, kai senoji bendrovė jau nebegalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais, turėjo skolų ar susidūrė su priverstiniu išieškojimu, toks laiko sutapimas gali kelti papildomų klausimų. Taip pat reikšmingas ir darbuotojų perėjimas. Pavienio darbuotojo sprendimas pakeisti darbovietę savaime nėra neteisėtas. Daugiau klausimų gali kilti, jeigu per trumpą laiką į naująją įmonę pereina didelė dalis senosios bendrovės darbuotojų, ypač pagrindiniai specialistai, pardavimo vadybininkai ar su klientais dirbantys asmenys. Gali būti vertinamas ir klientų perėjimas. Klientai turi teisę patys pasirinkti, iš kurios įmonės pirkti prekes ar paslaugas. Todėl vien tai, kad jie pasirinko naująją bendrovę, nėra neteisėta. Tačiau klausimų gali kilti, jeigu klientams buvo kryptingai siūloma nutraukti santykius su senąja įmone ir pradėti bendradarbiauti su naująja. Advokato padėjėja pažymi, kad svarbu ir tai, kas iš tikrųjų vadovauja naujajai įmonei. Jeigu oficialiai jos vadovu paskirtas senosios įmonės vadovo sutuoktinis, tačiau visus svarbiausius sprendimus priima ankstesnės bendrovės vadovas, gali kilti faktinio vadovavimo klausimas.
Apibendrindama advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė pažymi, kad sprendžiant, ar naujoji vieno iš sutuoktinių įmonė turi „Fenikso sindromo“ požymių, svarbi ne viena atskira aplinkybė, o jų visuma. Santuokinis ryšys, tokia pati veiklos sritis, darbuotojų ar klientų perėjimas savaime dar neįrodo siekio išvengti skolų. Tačiau abejonių gali kilti, kai senoji bendrovė, turinti neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, palaipsniui paliekama be turto, darbuotojų, klientų ir pajamų, o naujoji įmonė perima beveik visą iki tol vykdytą veiklą ir faktiškai yra valdoma tų pačių asmenų. Tokiu atveju gali būti vertinama, ar verslo perkėlimas buvo pagrįstas ir teisėtas, ar juo iš tiesų buvo siekta tęsti tą pačią veiklą, kreditorinius įsipareigojimus paliekant senajai bendrovei.
Advokato padėjėja Kristina Linkevičienė
+370 684 09915
