Fizinio asmens bankroto institutas teisinėje sistemoje vaizduojamas kaip galimybė, leidžianti asmeniui atkurti mokumą, ir atsikračius ankstesnių skolų, visavertiškai dalyvauti ekonominiame gyvenime. Tačiau ši nauja pradžia negali būti suprantama kaip absoliutus atleidimas nuo ankstesnių įsipareigojimų. Dažnai skolininkas į bankroto procesą žengia su pasitikėjimu, kad teismo nutartis automatiškai ištrins visus įsipareigojimus valstybei. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad nors valstybė sudaro galimybes nemokiam asmeniui grįžti į ekonominį gyvenimą, tačiau dėl tam tikrų prievolių vykdymo išlaiko griežtą poziciją.
Vien tai, kad skola yra kildinama iš valstybės institucijos reikalavimo, savaime dar nereiškia, jog ji negali būti nurašyta. Čia reikia labai griežtai atskirti mokestines prievoles nuo už įstatymų pažeidimus paskirtų sankcijų. Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta bendroji nepatenkintų reikalavimų nurašymo taisyklė, kuri nustato, jog plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, įskaitant VMI ir „Sodros“ mokesčių skolas, baigus procesą yra nurašomi. Tačiau 2021 metais keitėsi įstatymo nuostatos ir buvo įtvirtinta, jog nurašomi negali būti reikalavimai, kylantys iš asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas ar kitų įstatymų pažeidimus.
Esminis šio teisinio reguliavimo pokytis – negali būti nurašomos baudos kylančios ne tik iš administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, o ir iš kitų įstatymų. Advokatas pažymi, kad svarbus veiksnys, norint suprasti, kurios skolos nusirašys, o kurios ne, yra skolos kilmė. Pavyzdžiui, asmens nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis (GPM) gali būti eliminuotas, tačiau bauda, paskirta už būtent to GPM nemokėjimą, liks galioti.
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog baigus fizinio asmens bankroto procesą, turi būti nenurašomi būtent tie reikalavimai, kurie atsiranda dėl fizinio asmens veiksmų, kuriais pažeisti įstatymų nustatyti reikalavimai, kai už tokius įstatymų pažeidimus įstatymo nustatyta tvarka kompetentingų valstybės institucijų tam asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda. Taigi, yra numatyta, kad nenurašomi reikalavimai yra siejami su aiškiais kriterijais – jie gali atsirasti tik dėl įstatymų pažeidimų, tik esant įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos valstybės institucijos priimtam atitinkamam sprendimui ir tik kai tokiu sprendimu asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda.
Apibendrinant, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius akcentuoja, kad valstybės institucijų reikalavimų likimas pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui priklauso nuo jų teisinio pobūdžio. Nors mokestinės prievolės tam tikromis sąlygomis gali būti nurašomos, baudos už teisės pažeidimus ir kiti įstatyme nustatyti reikalavimai po bankroto proceso pabaigos gali likti asmeniui, kaip tolimesnė finansinė našta.
Advokatas taip pat pataria bankrotą patiriančiam asmeniui nelaukti proceso pabaigos su viltimi, jog visos skolos pasišalins savaime. Siekiant finansinės padėties pokyčio rekomenduojama dar rengiant mokumo atkūrimo planą imtis konkrečių veiksmų. Delsimas ar pasyvumas vėliau gali būti vertinamas pačio skolininko nenaudai.
Advokatų profesinė bendrija „NEWTON LAW“
Advokatas Gilbertas Kinderevičius
+370 686 44500
