Tarptautinės stažuotės šiandien – ne vien tik galimybė trumpam išvykti į užsienį. Profesinio mokymo srityje jos tampa tvirtu įrankiu, padedančiu jaunam žmogui augti kaip specialistui, komandos nariui ir savarankiškai mąstančiai asmenybei. Tai patvirtina ir Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) ilgametė patirtis dalyvaujant Erasmus+ programoje. 2024–2025 mokslo metais įgyvendintas mobilumo projektas buvo įvertintas 83 balais iš 100 galimų.
„Šis įvertinimas tikrai aukštas, nors nėra pats aukščiausias balas, kokį esame pasiekę. Bet mums svarbiausia – ne skaičius, o reali nauda mokiniams ir mokytojams“, – sako Kautech projektų vadovė Aida Gružinskienė.
Mobilumo projektą kasmet vertina Švietimo mainų paramos fondas, suteikia mokykloms Erasmus+ dotacijas. Pasak projektų vadovės, siekti aukščiausių įvertinimų verta ir dėl praktinių priežasčių: „2025–2026 mokslo metais dalyviams skiriamos lėšos padidintos, tad stažuočių kokybė tampa itin svarbi.“
Skaičiai, už kurių slypi istorijos
Praėjusių mokslo metų mobilumai išsiskyrė ne tik kokybiniu įvertinimu, bet ir veiklų apimtimi. Per mokslo metus suorganizuoti 72 trumpalaikiai mokinių mobilumai, 31 darbo stebėjimo vizitas, 5 dėstymo vizitai, šeši darbuotojai dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose. Keturi Kautech mokiniai iškovojo galimybę atstovauti Lietuvai tarptautinėse profesinio meistriškumo varžybose.
Dar vienas svarbus rodiklis – vadinamosios „žaliosios“ kelionės. Į 67 stažuotes mokiniai ir mokytojai vyko mažiau taršiomis transporto priemonėmis: automobiliais, autobusais, traukiniais. Tačiau, pasak projektų vadovės, skaičiai tėra pradžia. „Už kiekvieno mobilumo slypi asmeninė istorija – kartais tai pirmoji kelionė be tėvų, kartais pirmas kartas, kai jaunas žmogus patiki savimi.“
Žvelgiant retrospektyviai, mokinių motyvacija dalyvauti Erasmus+ mobilumuose keitėsi kartu su pačios visuomenės pokyčiais. Pasak projektų vadovės, programos pradžioje norinčiųjų netrūko – galimybė išvykti į užsienį daugeliui buvo išskirtinė. Tačiau ekonominei situacijai Lietuvoje gerėjant, o kelionėms tampant vis labiau prieinamoms, susidomėjimas blėso.
„Lietuvai stiprėjant ekonomiškai, mokiniai pradėjo keliauti su tėvais, tad noras dalyvauti profesinėse praktikose stipriai krito. Teko motyvuoti, rodyti, kokios naudos duoda projektas“, – pasakoja daugiau nei 12 metų projektų vadove dirbanti A. Gružinskienė.
Pastaraisiais metais ši tendencija vėl keičiasi – motyvacija dalyvauti tarptautinėse stažuotėse auga. Projekto vadovė tai sieja su kryptinga rezultatų sklaida, į kurią vis aktyviau įtraukiami patys mokiniai. Grįžę iš vizitų jie pristato patirtis klasėse, dalijasi įspūdžiais ir asmeninėmis istorijomis. „Geriausia sklaida vyksta iš lūpų į lūpas. Akivaizdu, kad pozityvios mokinių istorijos užkabina kitus mokinius“, – pabrėžia pašnekovė.
Įtrauktis – ne formalus reikalavimas, o kasdienė praktika
Vienas ryškiausių projekto akcentų – įtrauktis. Į mobilumo veiklas 2025–2026 mokslo metais pavyko įtraukti 38 mažiau galimybių turinčius mokinius. Tai jauni žmonės, susiduriantys su ekonominiais, socialiniais, kultūriniais ar geografiniais barjerais, taip pat turintys negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių.
„Įtrauktis šiandien yra visų Europos Komisijos projektų ašis. Nuolat ieškome būdų, kaip atranką padaryti teisingą, kad visi turėtų vienodas galimybes“, – pabrėžia A. Gružinskienė. Mokinių mokymosi pasiekimai, anot jos, nėra pagrindinis stažuočių dalyvių atrankos kriterijus. Kur kas svarbesni tampa socialiniai įgūdžiai, gebėjimas būti komandoje, emocinis stabilumas. Tris ar keturias savaites jauniems žmonėms tenka leisti laiką kartu, gyventi viename būste, neretai ir dirbti toje pačioje įmonėje, tad tarptautinės stažuotės – tai ir išbandymas dalyviams.
Nepaisant iššūkių, svečioje šalyje praleistas mėnuo gali reikšmingai pakeisti gyvenimą, atverti platesnį horizontą, leisti savarankiškiau vertinti darbo ir gyvenimo kultūros skirtumus. Kaip vieną jautriausių atvejų A. Gružinskienė prisimena merginą, vykusią į Hamburgą su specialiųjų mokymosi poreikių turinčių mokinių grupe. „Prieš išvykdama ji buvo itin užsisklendusi, tačiau stažuotė tapo lūžiu – pradėjo bendrauti, tapo drąsesnė“, – pasakoja Kautech projektų vadovė.
Iš tiesų be profesinių įgūdžių, kai kuriems mokiniams naudinga įgyti ir patirties net kasdienėse situacijose. „Jie mokosi planuoti laisvalaikį arba apsilankę restorane užsisakyti maistą. Vaikai iš tokių kelionių grįžta labiau savimi pasitikintys, socialiai gerokai ūgtelėję“, – rezultatais džiaugiasi pašnekovė.
Šios kelionės moko visus – tiek mokinius, tiek mokytojus, tiek tėvus. Vienos praktikos Danijoje metu mokiniai pastebėjo, kad vienas dalyvis laikosi nuošaliau, vis atsiskyręs. Tik vėliau paaiškėjo, kad jaunuolis turi specialių poreikių. „Laimei, tai nepablogino situacijos – priešingai, aptarus situaciją su kitais mokiniais, jie pradėjo su vaikinu bendrauti jautriau, labiau palaikė“, – išskirtinį atvejį prisimena A. Gružinskienė.
Profesinė ir asmeninė nauda
Mokinius su didele negalia stažuotėse paprastai lydi jų mokytojai. Tačiau didžioji dalis dalyvių kelionę planuoja savarankiškai, taip stiprindami socialinius įgūdžius, finansinį raštingumą, atsakomybę.
Šių metų sausio pradžioje du būsimieji mechatronikai keturioms praktikos savaitėms išvyko į Vokietiją, netrukus dar du Kautech Statybos skyriaus mokiniai vyks į Tenerifę. Jaunuoliai savo keliones organizavo visiškai savarankiškai – mokytojai įsitraukė tik tuomet, kai prireikė patarimo ar pagalbos.
Toks pasitikėjimas mokiniais pasiteisina ir ilgesnėje perspektyvoje. Itin sėkminga praėjusiais mokslo metais buvo ir Erasmus+ stažuotė Kroatijoje, kurią savarankiškai susiplanavo dar du mokiniai. Pasak A. Gružinskienės, pradžioje nerimo būta – vaikinas ir mergina mokėsi skirtingose grupėse ir iki tol vienas kito nepažinojo. Bet pradėję planuoti kelionę greitai rado bendrą kalbą. Jie ne tik puikiai atliko praktiką įmonėse, bet ir patys surado patogų būstą, suplanavo įdomų turistinį maršrutą, keliaudami asmeniniu automobiliu aplankė įdomių vietovių. Ši patirtis tapo įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems mokiniams, paskatino drąsiau pažvelgti į tarptautinių stažuočių teikiamas galimybes.
Erasmus+ projektą finansuojančio Švietimo mainų paramos fondo skiriamos dotacijos siekia iki 3,5 tūkst. eurų vienam dalyviui. Tai leidžia mokiniams ne tik padengti gyvenimo išlaidas, bet ir geriau pažinti šalies kultūrą.
Tarptautinis pripažinimas ir pasitikėjimas
Kautech projektų vadovė prisimena ir atvejų, kai stažuotės užsienyje virto net realiais darbo pasiūlymais. Vienas tokių buvo vizitas Danijoje, kur mokiniai praktikavosi „Mercedes“ įmonėje. „Jie dirbo tiesiogiai su klientais, priimdavo automobilius techninei priežiūrai. Baigiantis praktikai darbdaviai jiems net pasiūlė įsidarbinti“, – gerą Kautech mokinių pasirengimą ir užsienio darbdavių vertinimą pabrėžia Kautech projektų vadovė.
Kita vertus, pasak jos, Vakarų Europoje mokiniais labiau pasitikima, nes draudimo sistema leidžia darbdaviams suteikti praktiką atliekantiems būsimiems specialistams daugiau atsakomybės.
Išskirtinis modelis Lietuvoje
Per vienerius mokslo metus surengti net 72 tarptautines mokinių stažuotes – nemenkas organizacinis iššūkis. Tačiau Kauno technologijų mokymo centrui tokius rezultatus pasiekti leidžia decentralizuotas mobilumo organizavimo modelis. Skirtingai nei daugelyje ugdymo įstaigų, kur tarptautinius vizitus planuoja vienas ar keli atsakingi asmenys, Kautech kiekvienas skyrius pats rūpinasi savo mobilumais.
„Tai suteikia daug savarankiškumo – atsiranda sveika konkurencija, daugiau mokytojų įsitraukia, – sako A. Gružinskienė. – Man svarbu, kad į šią veiklą ateitų kuo daugiau naujų žmonių. Taip užtikriname ir mobilumų kokybę, ir jų tęstinumą.“
Toks organizavimo modelis tiesiogiai siejasi su pačia profesinio mokymo mobilumo esme. Šių stažuočių tikslas aiškus – mokiniai vyksta įgyti praktinių įgūdžių, dirbti su naujesne įranga ir mokytis iš užsienio kolegų. Būtent todėl tarptautinės stažuotės tampa ne trumpalaikiu nuotykiu, o reikšminga patirtimi, plečiančia jauno žmogaus profesinį ir asmeninį akiratį.
