Pasinaudojus draudiko paslaugomis bei įvykus įvykiui (pavyzdžiui, turto vagystei), draudikui yra suteikta teisė įvertinti, ar įvykis laikytinas draudžiamuoju ir išmokama draudimo išmoka, ar, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju (pavyzdžiui, nesilaikius draudimo sutarties sąlygų), draudėjas prarastų teisę į draudimo išmoką. Su draudiko vertinimu nesutinkant, tenka kreiptis į teismą ir tikėtis palankaus teismo sprendimo.
Visai neseniai teismai nagrinėjo bylą, kurioje ieškovas kėlė reikalavimą įvykį pripažinti draudžiamuoju ir tikėjosi, jog, tenkinus jo ieškinį, atsakovas bus priverstas išmokėti draudimo išmoką. Byloje nagrinėta situacija, kai vagystė buvo įvykdyta vilkiko vairuotojui sustojus pailsėti. Ieškovas prašė atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovas buvo neatsargus, nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytų sąlygų, t. y. ieškovo vairuotojas sustojo pailsėti nesaugomoje aikštelėje, dėl to įvyko vagystė.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovui pateikus apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog ieškovas iš viso neprašė žalos atlyginimo, nors turėjo tikslą gauti draudiminę išmoką. Todėl ieškovo reikalavimo patenkinimas (įvykį pripažinus draudžiamuoju) sukeltų ne materialinius, o procesinius teisinius padarinius. Tai reikštų, jog tokia byla yra apskritai nutrauktina.
Ieškovas nesutiko su teismų sprendimais ir kasaciniame skunde argumentavo, jog draudimo išmokos dydį privalo nustatyti draudikas, todėl draudėjas, kol žala nesureguliuota, neturi galimybės nurodyti konkretų išmokos dydį, jį pagrįsti, įrodyti žalos (ne)atlyginimo nukentėjusiajam faktą, apskaičiuoti žyminį mokestį, nustatyti teismingumą. Dėl to jis ir nereiškęs savarankiško reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Kasacinis teismas nesutiko su ieškovo argumentais ir palaikė apeliacinio teismo poziciją, ją papildomai paaiškino, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog kilus ginčui dėl draudimo išmokos priteisimo, nesutariant tiek dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, tiek dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, teismas gali daliniu sprendimu išspręsti ginčo dalį dėl ieškinio pagrindo, t. y. dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, o vėliau, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl šios dalies, spręsti ginčą dėl teisės į draudimo išmoką ir dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo.
AVOCAD atkreipia dėmesį, jog įvykį pripažinus nedraudžiamuoju visais atvejais yra itin svarbu formuoti reikalavimą ne tik dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, tačiau kartu reikšti reikalavimą ir dėl žalos atlyginimo. Kitaip teisminis ginčas tampa beprasmis, pareikalauja papildomų laiko ir piniginių sąnaudų.
Prieš kreipiantis į teismą rekomenduotina itin dėmesingai (kritiškai) įvertinti ieškinio perspektyvas, t. y. įvykio aplinkybes, draudimo taisykles, teismų praktiką panašiose bylose ir pan., įskaitant galimas rizikas – ne vien tik argumentus, kuriais bus grindžiamas reikalavimas, tačiau ir argumentus, kurie sudarys prielaidas ieškinį atmesti. Turint abejonių dėl ieškinio perspektyvų vertėtų kreiptis į profesionalus, kurie padės priimti naudingiausią ir saugiausią sprendimą.
