Vienas iš tradicinių ir daugelyje šalių labiausiai naudojamų atliekų šalinimo metodų – sąvartynas. Čia kasmet patenka maždaug 3 milijonai įvairių atliekų. Apie 10 procentų atliekų sudaro stiklas, suyrantis maždaug per tūkstantį metų, kuris buityje atstotų kad ir vazoną. „Atliekų tvarkymo piramidė nurodo vengti vartojimo apskritai, jeigu tai nepavyksta, tai reiktų bent jau rūšiuoti atliekas, kad paruoštume jas antriniam vartojimui. Toks paplitęs posakis, jog: kas iš to, jeigu aš vienas rūšiuosiu – dabar jau rečiau girdimas ir tai labai sveikintina“ – tvirtina atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ atstovė.
Rūšiuotos atliekos ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse keliauja ne tik į sąvartyną, bet ir yra perdirbamos. „Šiukšlės iš tikrųjų yra neatrasti lobynai – kiekviename elektronikos prietaise yra dalis aukso“ – sako atliekų dizaineris iš Suomijos Henrik Enbom. Iš pirmo žvilgsnio radikalus ir revoliucionieriškas požiūris vis labiau aktualus ir Lietuvoje. „Tai sąmoningumo klausimas, ar šiukšles ir nenaudojamus daiktus perdirbame dėl skurdo, ar tiesiog mažindami vartojimą ir saugodami gamtą. Kitos Europos šalys tame tarpe ir Suomija, gali didžiuotis dideliu trashdesign (liet. šiukšlių dizainas) populiarumu ir yra to pavyzdys.“ – teigia festivalio „Dizaino savaitė 2015“ organizatorius Kaune bei dizaino salono „Interjero erdvė“ savininkas Giedrius Bučas. Norint išsaugoti gamtą – vartotojiškumo mažinimas, atliekų perdirbimas bei dizainas gali veikti išvien. Apie šiuos ir kitus klausimus bus diskutuojama gegužės 6 d. 18 val. vyksiančioje konferencijoje „Kaunas: šiukšlynų lobynai / Kaunas: Trash to Treasures. Pradžia“. Konferencija vyks dizaino salone „Interjero erdvė“, kur kviečiame visus atvirai diskusijai.
Apie šiukšlių dizaino idėją ir vartojimo mažinimą pasakoja Suomijos dizaineris Henrik Enbom.
– Kaip apibūdintumėte, kas yra tie šiukšlių lobynai?
Visų pirma, reiktų atsakyti į klausimą, kas yra šiukšlės? Tai medžiagos, kurias išmetame, nors galėtume perdirbti arba dar kartą kažkaip panaudoti. Metalo plokštės ir turėtų būti naudojamos kaip plokštės, o ne sulydomos ir atgaminamos vėl. Čia prasideda dizaino svarba – viskas turėtų kiek įmanoma labiau būti gaminama kokybiškai, kad taptume „rytojaus kolekcionieriais“ (angl. Collectibles of Tomorrow), kad tuos pačius daiktus galėtų naudoti ir mūsų vaikai bei saugotume aplinką ir gamtą.
– Kaip nusprendėte įsilieti į šią veiklą?
Visuomet jaučiau aistrą daiktų tvarkymui, atnaujinimui. Pagal išsilavinimą esu kalvis, turiu inžinerijos išsilavinimą, taip pat jau 15 metų rašau į vieną iš Suomijos leidinių apie techniką (Tekniikan Maailma, TM). Aš labai nemėgstu išmesti daiktų vien dėl to, kad jie sulūžo ar neveikia. Iš paskutiniųjų stengiuosi juos sutaisyti arba bent jau išsaugoti tam tikras jų dalis.
– Kodėl į neveikiančius, pasenusius daiktus turėtume pradėti žvelgti kaip į naudingą daiktą?
Šiukšlės iš tikrųjų yra lobynai, žvelgiant iš daugelio perspektyvų. Štai didžiausia Europoje esanti aukso kasykla yra Šveicarijos perdirbimo kompanija, besispecializuojanti elektronikos perdirbime. Pasirodo, kiekviename elektronikos prietaise yra naudojamas ir auksas. Tai įrodo, jog žaliavų trūkumas taip pat yra priežastis, kodėl turėtume pradėti žvelgti į šiukšles kitaip ir pastebėti jų naudą. Rytdienos kasyklos yra šiandienos sąvartynai – atliekos, kurios galbūt atrodė nereikalingos ir yra po žeme irgi gali būti nesunkiai iškastos ir prikeltos naujam gyvenimui.
– Ką reiktų pakeisti mūsų mąstyme, kad pradėtume perdirbti medžiagas? Ar tai populiaru Suomijoje?
Žmonės tiesiog turėtų pakeisti savo mąstymą. Dabartiniai žmonių įpročiai jau yra pasenę ir 7 bilionai žmonių, gyvenančių šioje planetoje turėtų sugalvoti kažką naujo. Turėtume atsižvelgti į tai, jog žmonių populiacija per paskutinį penkiasdešimtmetį ženkliai išaugo kaip ir į tai, jog yra bilionai badaujančių žmonių.
Jei pažvelgtume į 2010-ųjų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvą, tai jų pagrindinis išsikeltas uždavinys – sumažinti bendrą atliekų kiekį, perdirbti mažiausiai 50% popieriaus, metalo, stiklo, plastmasės ir 70 % pastatų nugriovimo atliekų iki 2020-ųjų. Kad nereiktų perdirbti medžiagų – reikia gaminti kokybišką produkciją, todėl daugelyje Europos šalių dar yra labai daug ką tobulinti šioje direktyvoje.
Kokios būklės žemę mes paliksime savo vaikams? Ateitis yra mūsų rankose, tai kodėl laukiame, kol kažkas kitkas padarys tai už mus? Didžioji dalis medžiagų gali būti perdirbta. Suomija buvo pirmaujanti valstybė popieriaus, stiklo, metalo perdirbime, tačiau kitos šalys spėjo mus pasivyti ir šiuo metu Vokietija bei Šveicarija yra geriausios šioje srityje.
Atliekų dizainas Suomijoje yra populiarus ir aktyviai veikia kūrybinių dirbtuvių lauke rūšiavimo tema. Pas mus stažuojasi labai daug studentų iš visos Europos. Norint perdaryti medžiagą estetiškai tam yra būtinas dizainas. Per kūrybines dirbtuves beveik viską pagaminame iš medienos ar metalo, turime sukaupę puikią įrankių ir mašinerijos kolekciją.
Daugiausiai dėmesio ir pripažinimo Suomijoje pasiekėme viešai eksponuojant savo darbus. Per keturias šiukšlių lobynų parodas Helsinkio baldų mugėje, sulaukėme virš 200 tūkst. lankytojų. Gaminome ir seriją šiukšlių dizaino baldų pagrindinei scenai pasaulio dizaino sostinei 2012-aisiais.
– Kokias perspektyvas šioje srityje galėtumėte įvardinti?
Kiekviena šalis turi potencialą atliekų perdirbimo srityje. Viskas remiasi į žmones, kiek toje šalyje yra sąmoningų žmonių. Vaikai greitai mokosi, jie yra atviri ir greitai įsisavina naujas idėjas. Taip pat pokyčiai nebūtinai turi būti kardinalūs, ir maži žingsneliai jau yra gerai.
Atliekų vadyba yra didžiulis verslas, nes atliekos ir šiukšlės turi didelį potencialą. Didžiulės atliekų perdirbimo kompanijos, dirbančios Europoje uždirba daugiau nei 5 bilionus eurų.
Po truputį žmonių mąstymą ir požiūrį pakeisti galime ir turime, juk tai neįtikėtina, jog tiek daiktų, kurie iš pirmo žvilgsnio tik atrodo nereikalingi – išmetame.
Gegužės 7 – 9 dienomis kauniečių pamėgtoje vietoje – „Ryšių kiemelyje 837″vyks suomių ir lietuvių bendras projektas – kūrybinės dirbtuvės Kaunas: šiukšlynų lobynai / Kaunas: Trash to Treasures. Šiomis dienomis Suomijos ir Lietuvos dizaineriai nebenaudojamus daiktus, gamybines atliekas ir panašų šlamštą pasitelks įvairių baldų ir originalių instaliacijų kūrybai. Beverte laikoma materija taps reikalinga, o mes turėsime unikalią galimybę sužinoti, kaip pasigaminti reikalingų daiktų ar tiesiog senuosius prikelti naujam gyvenimui. Menininkai už savo darbą nereikalaus honorarų, o jų darbai bus parduodami aukcione, kuris vyks baigiamojo koncerto su Jurgiu Didžiuliu metu gegužės 9 dieną. Kauniečiai bei miesto svečiai įsigydami kūrybinių dirbtuvių metu dizainerių sukurtas instaliacijas parems Kauno moksleivių techninės kūrybos centro rūbų modeliavimo būrelio veiklą, kurie atsidėkodami pristatys rūbų kolekciją iš netradicinių medžiagų. Pagrindinė rėmimo idėja – paremti su kūryba susijusių grupių veiklą, skatinti jaunimą prasmingai išnaudoti laisvalaikį ir kurti. Ateik į koncertą, paremk kūrybą!
Kūrybinėse dirbtuvėse Kaunas: šiukšlynų lobynai / Kaunas: Trash to Treasures dalyvauja:
Henrik Enbom /trashdesigner/, Suomija;
Jari Miranda /designer, artist/, Suomija;
Jurgita Jakubauskaitė /dizainerė, Absurdo idėjos;
Gintautas Ačas, GGETA /menininkas;
Kauno kolegijos kūrybinė studentų grupė;
VDA Kauno fakulteto kūrybinė studentų grupė;
„ir Knygos“ popieriaus kūrybinės dirbtuvėlės vaikams.
Projekto organizatorius: dizaino salonas „Interjero erdvė“
Projekto generalinis rėmėjas: atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“
Daugiau informacijos apie „Dizaino savaitė 2015“ renginius ieškokite www.dizainosavaite.lt
„Dizaino savaitė 2015“ kuratorė Kaune Irutė Tumaitė, tel. +370 663 55136
Straipsnį ruošė „Dizaino savaitė 2015“ žurnalistė Kaune Lina Stonkutė