Eglė KUKTIENĖ
Kėdainiai visoje Lietuvoje yra žinomi kaip regionas, kuriame savo vietą rado dideli ir stiprūs verslai. Maža to, dauguma jų yra žinomi ne tik dėl ilgametės veiklos, stipraus kapitalo, bet ir dėl mažos darbuotojų kaitos bei patrauklių atlyginimų. Daugiau kaip pusšimtį metų mūsų krašte veikianti įmonė „Nordic Sugar Kėdainiai“ karjeros kalve tapo ne vienam jaunam ir perspektyviam žmogui. Dalis jų dėl darbo čia savo gimtąjį miestą iškeitė į Kėdainius, dalis ryžtasi kasdien važinėti nemenkus atstumus į darbą ir atgal namo. Šiandieną galite iš arčiau susipažinti su trimis jaunais ir veržliais žmonėmis, didelės „Nordic Sugar Kėdainiai“ komandos nariais, kurių kasdienis darbas visiškai tiesiogiai prisideda prie… saldesnio kiekvieno iš mūsų gyvenimo.
Štai įmonės gamybos vadovas Andrius Jurička (28) gyvena Kaune, bet sakosi visai nesijaudinantis dėl atstumų, kuriuos kasdien turi nuvažiuoti iki darbo ir atgal. „Važiuodamas į darbą kartais dar ir mažiau laiko sugaištu, nei draugai, važinėdami tame pačiame Kaune iš vieno taško iki kito“, – nusijuokia jis ir priduria, kad darbą Kėdainiuose rinkosi ramia širdimi dar ir dėl kito dalyko. Ogi todėl, kad pats Andrius – augęs Kėdainiuose, ir tik vėliau gimtąjį kraštą iškeitė į didmiestį. „Visada žinojau, kad „Nordic Sugar Kėdainiai“ yra viena iš pagrindinių pramonės įmonių mieste, todėl stabilumas ir pozityvus požiūris pastūmėjo priimti teigiamą sprendimą dėl darbo pasiūlymo“, – sako pašnekovas.
Įmonės gamybos vadovas Andrius Jurička gyvena Kaune, bet sakosi visai nesijaudinantis dėl atstumų, kuriuos kasdien turi nuvažiuoti iki darbo ir atgal./„Nordic Sugar Kėdainiai“ nuotr.
Tiesa, dirbti įmonėje jis pradėjo vos pabaigęs biotechnologijų studijas ir trejus metus darbavosi procesų inžinieriaus pareigose. Vėliau pakilo karjeros laiptais ir dabar vadovauja kone šimtui žmonių.
„Panašios darbo patirties neturėjau, bet žinoma, cukraus pramonės patirties Lietuvoje turintį specialistą sutikti nėra dažna, todėl viskas man buvo nuo balto lapo. Pradėjęs savo karjerą čia, ėmiau intensyviai domėtis cukraus pramone. Teorinę dalį analizuodavau ir vakarais, taip pat vykdavau ir į komandiruotes į kitus įmonių grupės fabrikus. Didžiausią įtaką įsiliejimui į darbus turėjo jau esanti komanda, labai didelę patirtį turintys kolegos padėjo įgyti pradinių žinių bagažą. Kadangi įmonė tvari, turi tikrai daug patyrusių darbuotojų, todėl labai didelę dalį operatyvios informacijos sužinojau ir iš darbuotojų, kurie valdo, remontuoja ir prižiūri įrengimus“, – pasakoja A. Jurička. Be abejonės, naujas darbas visada atneša daug iššūkių, tačiau ne mažiau jų atneša ir darbo pozicijos pakeitimas. Nesvarbu, kad darbo vieta ta pati, žmonės tie patys. Vos 26-erių metų sulaukusiam jaunam vyrui imti vadovauti gausiam būriui buvusių kolegų, kurie neretai už jį kone dvigubai vyresni, nebuvo labai lengva.
„Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovai linkę pasitikėti jaunais kolegomis ir suteikia jiems galimybes tobulėti. Kaip kalbama įmonės viršūnėse – ne kas kita, o būtent jaunieji kolegos ir yra tie, kurie bus ateityje atsakingi už įmonės veiklą.
„Pradžia buvo pilna iššūkių, bet kartu ir labai įdomi. Mano tikslas buvo pažinti ir sužinoti kuo daugiau iš tų, kurie turi didelę patirtį dirbdami net ir po 20 ar 30 metų. Kiekvienas darbuotojas yra asmenybė, todėl svarbu individualiai išgirsti ir pažinti, tam reikia laiko ir, žinoma, ne visada tai yra lengva. Dauguma darbuotojų yra draugiški ir priėmė mane į komandą mane, kaip smalsų žmogų, nes turėdavau daugybę klausimų, galbūt kartais per daug, – nusijuokia pašnekovas. – Visada vertinu tiesioginį bendravimą, todėl stengiuosi turėti daug kontakto su žmonėmis“.
„Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovai linkę pasitikėti jaunais kolegomis ir suteikia jiems galimybes tobulėti. Kaip kalbama įmonės viršūnėse – ne kas kita, o būtent jaunieji kolegos ir yra tie, kurie bus ateityje atsakingi už įmonės veiklą. Turi būti balansas tarp patirties ir jaunimo energijos ir, jei tas balansas yra – priežasčių, kodėl net labai jaunas žmogus negalėtų užimti vadovaujamo posto, nebelieka.
„Dabartinis mano darbo fokusas yra darbuotojų gerovė, gamybos efektyvumas, konkurencingumas ir naujovės. Tikslas – kuo daugiau automatizuoti ir palengvinti kasdienius darbus, kuriuos atlieka mūsų darbuotojai, kad jiems užtektų prižiūrėti ir tikrinti, ar įranga veikia tinkamai, žinoma, visi žingsniai reikalauja laiko ir investicijų, tačiau daug dalykų yra pagerinta. Kalbant apie gamybos efektyvumą, dalyvauju tarptautinėse „Nordzucker“ komandose siekiant optimizuoti gamybų darbą, diegiant pilotinius projektus, dalintis patirtimi sprendžiant problemas, atlikti teorinių skaičiavimų/testų pritaikymą praktikoje“, – su užsidegimu pasakoja Andrius. Jis priduria, kad jaunas kolektyvas gerokai lengviau užmezga ryšį ir su praktiką čia atliekančiais studentais, kurie įmonę mato kaip potencialų darbdavį arba semiasi gerosios patirties, kurią mielai panaudoja vėliau.
Kokybės vadovė Lina Argustaitė-Zinkienė sako jaučianti, kad įmonė iš pradžių augino ją kaip asmenybę, o dabar jau ji gali prisidėti prie įmonės augimo./„Nordic Sugar Kėdainiai“ nuotr.
Jurička sako auksinę taisyklę, kuri taikoma visuose gyvenimiškuose pjūviuose – kokybiška komunikacija. Ar darbe, ar šeimoje, ar su draugais – būtent bendravimas ir geranoriškas požiūris lemia sėkmę. Ir nepaisant to, kad darbe mes praleidžiame labai didelę savo gyvenimo dalį, bendrauti vien tik apie darbinius dalykus taip pat nepakanka.
„Įmonė turi labai gilias tradicijas organizuodama didžiausias metų šventes visiems darbuotojams. Žiemą ir vasarą kasmet visi darbuotojai gali pabūti ir pabendrauti neformalioje aplinkoje, tai kuria bendrą ryšį, geresnę darbinę atmosferą, rodo įmonės tvarumą ir pozityvų požiūrį į darbuotojus“, – sako pašnekovas.
Andriui antrina ir kokybės vadovė Lina Argustaitė-Zinkienė (36). Ji sako, kad daug pokyčių įmonėje įvyko ne taip jau ir seniai – pasikeitė dalis kolektyvo, pasikeitė ir vadovai, ir požiūris į žmogų.
„Per šešerius metus, kuriuos dirbu cukraus fabrike, buvo daug pokyčių ir įvykių. Keitėsi kolegos, darbuotojai, o su jais kartu ir visa įmonė. Keičiasi darbuotojų požiūris į kolegas, į darbą, į iškeltus tikslus. Darbuotojai prisideda prie problemų sprendimų, siūlo savo idėjas ir už tai yra motyvuojami“, – sako Lina ir priduria, kad džiaugiasi galimybe įmonėje augti ir kaip asmenybė, ir kaip specialistė. „Didelis dėmesys skiriamas ir darbuotojų mokymams, kompetencijų gerinimui ir tobulėjimui. Kai kurie iš jų dirba fabrike daugiau nei 30 metų ir yra savo srities specialistai. Manau, kad visa aukščiausia „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovybė supranta, kad joks robotas žmogaus pastangų nepakeis. Kaip asmenybė tobulėju nuolat. Aišku, dalyvauju įvairiuose mokymuose, seminaruose kas yra susiję su darbo kompetencijų tobulinimu. Semiuosi patirties iš kolegų, reaguoju į pastabas, mokausi iš padarytų klaidų. Nors darbas sunkus, bet įdomus, kartais nenuspėjamas, būna ir tokių momentų, kai nusvyra rankos. Kol jaučiu, kad kolegoms rūpi tai, ką aš darau, kol sulaukiu pagalbos, kai susiduriu su iššūkiais ir jaučiuosi vertinama bei reikalinga, mano idėjos įgyvendinamos, net neturiu tokios minties, kad galėčiau čia nedirbti. Manau, pradžioje įmonė augino mane kaip darbuotoją, o dabar aš prisidedu prie įmonės augimo“, – šypsosi Lina. Ji priduria, kad įmonė daug dėmesio skiria ir tam, kad darbe būti būtų tiesiog gera – gražinama įmonės aplinka, darbuotojai kas dieną vaišinami vaisiais, įranga nauja, robotizuota, daug dėmesio skiriama darbų saugai.
„Didelis dėmesys skiriamas ir darbuotojų mokymams, kompetencijų gerinimui ir tobulėjimui. Kai kurie iš jų dirba fabrike daugiau nei 30 metų ir yra savo srities specialistai. Manau, kad visa aukščiausia „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovybė supranta, kad joks robotas žmogaus pastangų nepakeis.
Argustaitė-Zinkienė „Nordic Sugar Kėdainiai“ savo karjerą pakeitė kardinaliai, mat iki tol dirbo… mokytoja. Kėdainiuose gimusi ir užaugusi moteris studijuoti buvo išvykusi į Kauną, o po studijų grįžo namo – iš esmės dėl to, kad anksti tapo mama. „Prie vaikelio auginimo rūpesčių labai prisidėjo tėvai ir brolis, dėl ko esu jiems be galo dėkinga. O dabar jau iš Kėdainių niekur nevažiuočiau. Miestas nedidelis, kamščių gatvėse nėra, skubėti labai nėra kur, atstumai nedideli, pasistatai mašiną po darbo ir gali išeit pasivaikščioti po senamiestį, į parką, susitinki žmonės, o daugelio jų veidai jau matyti“, – atsikandusi didmiesčio skubos pasakoja Lina. Ji sako dirbusi Šviesiojoje gimnazijoje, Truskavos pagrindinėje mokykloje. Vienu metu ir dirbo, ir studijavo, ir vaikelį augino. Ir vis dėlto pajuto, kad dirbti su mokiniais vien noro neužtenka – tai tikras pašaukimas. „Mokytojo darbas be galo sunkus, atsakingas, turi gebėti dirbti su įvairių gabumų mokiniais, bendrauti su tėveliais, mokyklos administracija ir pats nuolat mokytis ir tobulėti. Iš esmės manau, kad bet koks darbas turi teikti malonumą, o mokytojo darbas man jo neteikė. Noras būti mokytoju, manau, turi būti įgimtas. Dėl šios priežasties pradėjau dairytis naujo, su mano specialybe kažkiek susijusio darbo“, – pasakoja Lina.
Štai tada ir prasidėjo Linos kelias „Nordic Sugar Kėdainiai“. Ir nors buvo baisu, Lina sako nė akimirkos nesigailėjusi savo sprendimo pakeisti karjeros kryptį kardinaliai.
„Minčių kilo įvairių – juk nauji dalykai gąsdina. Naujo darbo norėjosi, o viską mesti ir pradėti iš naujo buvo baisu. Bet darbo pokalbyje sutikau nuoširdžius žmones, su jais aptarėme karjeros perspektyvas. Kadangi pati esu kėdainietė, žinojau, kad įmonė yra tarptautinė ir ekonomiškai stabili, socialiai atsakinga, žmonių kaitos nebuvo, o ir atlyginimai Kėdainių rajone buvo ir yra vieni iš didesnių. Pradėjau dirbti kaip pamainos chemikė, vėliau tapau laboratorijos vadove, na, o dabar esu kokybės vadovė“, – pasakoja pašnekovė. O dabar ji sako, be pagrindinių darbinių uždavinių, turinti tikslus išlaikyti empatišką darbo kultūrą savo kuruojamame skyriuje. „Stengiuosi bendrauti su žmonėmis nuoširdžiai, išklausyti jų bėdas ir džiaugsmus, reaguoti į pastabas, nesvarbu geras ar blogas, gerinti darbo sąlygas. Siekiu tarpusavio supratimo, pasitikėjimo. Visi mes esame vienos įmonės darbuotojai, kurie siekia bendro tikslo. Manau, darbo kultūra ir emocinis intelektas yra kertiniai dalykai. O kaip man sekasi įgyvendinti šį tikslą, teisingiausiai atsakytų mano skyriaus darbuotojai. Bet tikiuosi, kad gerai“, – nusijuokia Lina ir priduria, kad darbe ji yra tikra perfekcionistė, tad atsakomybė už įmonės produkcijos kokybę, veikiausiai, ir neturėtų stebinti. O kokybę išlaikyti yra ne taip jau paprasta – vien todėl, kad viskas, kas susiję su žemės ūkiu, yra nuolat kintama ir sunkiai prognozuojama. „Pagrindinė kokybės kontrolė tai analizės, kurias atliekame įmonės vidinėje laboratorijoje: chemines, fizines ir mikrobiologines. Daug įvairių mėginių siunčiame į „Nordic Sugar“ grupės laboratorijas, esančias Vokietijoje, Švedijoje, taip pat ir akredituotą išorinę laboratoriją Lietuvoje bei Vokietijos Eurofins laboratoriją. Iš esmės, kiekvienais metais gamyba vis kitokia. Mūsų žaliava – cukriniai runkeliai. Labai daug kas gamyboje priklauso nuo jų kokybės, o jai įtakos turi oro sąlygos. Jeigu lyja – runkeliai į fabriką atvažiuoja purvini, jei sausra – runkeliai maži, taip pat kasmet vis skirtingas runkelių cukringumo kiekis. Viskas ir prasideda nuo jų kokybės kontrolės, vėliau jau gamybos kontrolė, taip pat ir galutinio produkto“, – sako Kokybės skyriaus vadovė.
Įmonės tiekimo vadybininkas-sandėlininkas Žydrūnas Laurinavičius žodžių į vatą nevynioja – jo kolegos jam kaip šeima./„Nordic Sugar Kėdainiai“ nuotr.
Įmonės tiekimo vadybininkas-sandėlininkas Žydrūnas Laurinavičius (28) žodžių į vatą nevynioja – jo kolegos jam kaip šeima. Kelmėje augęs vaikinas, netekęs mamos, būdamas 15 metų, išvyko į Didžiąją Britaniją ir savo pirmuosius žingsnius darbo rinkoje žengė būtent ten. Ir nors sako, kad darbas užsienyje rodėsi lengvesnis, tačiau darbas „Nordic Sugar Kėdainiai“ išpildo visus jo lūkesčius su kaupu. „Įmonėje dirbu nuo 2014 metų ir pirmąją savo dieną atsimenu taip gerai, lyg ji būtų buvusi vakar. Tuo metu man tebuvo 20 metų. Iki tol gyvenau Anglijoje, dirbau visokius darbus, kol studijavau. Picų kepimo pramonėje, taip pat dirbau šefu restorane ir taip pat gamindavau maistą senelių namuose. Darbas tikrai buvo malonus. Bet grįžęs namo atostogoms iš pažįstamų išgirdau, kad „Nordic Sugar Kėdainiai“ ieško darbuotojo pardavimuose, ir sugalvojau pamėginti. Net nesitikėjau, kad kažkas išeis“, – šypsosi Žydrūnas ir priduria, kad viskas per tą jo norą išbandyti vis kažką naujo. Tačiau jis įmonėje dirba jau visus aštuonerius metus, tad, reikia manyti, darbas jam pasiūlo užtektinai naujovių, kad vietoje nenustygstančiam Žydrūnui keisti jo visiškai nesinori.
„Nordic Sugar Kėdainiai“ šiuo metu dirba 250 darbuotojų:
Jauniausiam darbuotojui – 19 metų
Vyriausiam darbuotojui – 69 metai
Darbuotojų metinis pokytis – 5 proc. (statistiškai vidurkis 21 proc.)
Darbuotojai dirbti į Kėdainius atvyksta iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Kuršėnų.
Į Kėdainius dėl darbo gyventi persikėlė darbuotojai iš Radviliškio, Širvintų, Plungės.
„Komanda ir šeima – šiuo atveju tas pats. Mes esame 4-iese: aš, mano vadovas, apskaitininkas ir sandėlininkas. Sakyčiau, esame kaip vienas kumštis, mokame suteikti vienas kitam visapusišką pagalbą. Suprantame vienas kitą iš kelių žodžių. Žodžiu – belenkokia komanda“, – šypsodamasis kalba pašnekovas. Jis sako, kad be galo džiaugiasi jaunu kolektyvu. „Kolegos tai visi nerealūs. Visi imlūs, dauguma jauni, galime laisvai apie viską kalbėtis. Apie darbuotojus taip pat jau per tiek laiko nei vieno pikto žodžio negalėčiau pasakyti, visada supras ir atliks užduotus darbus, o priedo dar ir kokį anekdotą išgirsi. Labai malonu dirbti įmonėje, kuri yra tikrai didelė, stabili ir įvertina žmonių darbą“, – sako Žydrūnas. Tad ką gi „Nordic Sugar Kėdainiai“ padarė, kad išlaiko tokį iššūkiais gyvenimą gardinantį jauną žmogų? Ogi duoda tų iššūkių kasdieniame darbe. „Mano darbas veža! – sako Žydrūnas. – Žinai, kad atėjus į darbą kiekviena diena bus pilna iššūkių. Reikia megzti ryšius, ieškoti kontaktų, ieškoti tokių daiktų, kuriuos sunkoka gauti. Turi būti lankstus, iškalbus, greitai prisitaikyti prie visokių situacijų. Bendraudamas su tiekėjais lavinu savo anglų kalbą, ko visada ir norėjau. Tai ir yra iššūkiai, o koks gi gyvenimas be jų?“.
„Rinkos aikštė“
