Darbdaviai, patiriantys sunkumų dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ir LR Vyriausybės nustatytų apribojimų turi galimybę pasinaudoti Valstybės parama ir gauti subsidijas darbo užmokesčiui. Nepaisant to, dalis verslo renkasi kitą kelią – nutraukia su darbuotojais sudarytas darbo sutartis. Kyla klausimas kas verslui apsimoka labiau: paskelbti darbuotojams prastovą ar nutraukti su darbuotojais sudarytas darbo sutartis?
Kaip teigia advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ teisininkė Gerda Tautkuvienė, atsakymas į šį klausimą priklauso nuo daugelio aplinkybių: darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, darbo stažo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo, karantino laikotarpio, pasirinkto subsidijos dydžio, darbuotojo nepanaudotų kasmetinių atostogų dydžio ir kt.
Antradienį, balandžio 7 d., LR Seime bus svarstomos LR užimtumo įstatymo pataisos, kurios numato subsidijų darbdaviams mokėjimo tvarkos pakeitimus. Žemiau nurodyti skaičiavimai yra atlikti vadovaujantis minėtu LR užimtumo įstatymo projektu.
DARBDAVIO SĄNAUDŲ PALYGINIMAS
Pateikiame formules, pagal kurias, įvedus darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (bruto) (X), gausite darbo dienų skaičių (Y), kuomet darbdavio sąnaudos paskelbus darbuotojui prastovą (DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu) susilygina su darbo sutarties nutraukimo (DK 57 str. pagrindu) sąnaudomis. Atitinkamai, jeigu darbdavys paskelbs darbuotojui prastovą ilgesniam negu Y darbo dienų skaičiui (Y+1), tuomet darbdavio sąnaudos bus didesnės negu nutraukiant su darbuotoju darbo sutartį DK 57 str. pagrindu. Tuo tarpu, prastovos darbuotojui paskelbimo iki Y darbo dienų skaičiaus (Y-1) sąnaudos darbdaviui bus mažesnės nei nutraukiant darbo sutartį DK 57 str. pagrindu.
Formulės*:
1. X/18,29=Y (Taikoma, kai darbdavys pasirenka 70 % dydžio subsidiją ir darbuotojas dirba iki 1 metų);
2. X/4,57=Y (Taikoma, kai darbdavys pasirenka 70 % dydžio subsidiją ir darbuotojas dirba virš 1 metų);
3. X/6,77=Y (Taikoma, kai darbdavys pasirenka 90 % dydžio subsidiją ir darbuotojas dirba iki 1 metų);
4. X/1,69=Y (Taikoma, kai darbdavys pasirenka 90 % dydžio subsidiją ir darbuotojas dirba virš 1 metų);
*X – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (bruto);
*Y – darbo dienų skaičius, kuomet darbdavio sąnaudos dėl darbuotojui paskelbtos prastovos (DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu) susilygina su darbo sutarties nutraukimo (DK 57 str. pagrindu) sąnaudomis;
*Skaičiavimai atlikti įvertinus 1,77 % darbdavio mokestį Sodrai, tačiau nevertinant darbuotojo mokamų mokesčių, bei darbdaviui nusprendus už prastovos laiką darbuotojams mokėti minimalią mėnesinę algą (607 Eur);
*Atliekant skaičiavimus nebuvo vertinama aplinkybė ar darbuotojas turi sukaupęs nepanaudotų kasmetinių atostogų.
Praktinis pavyzdys Nr. 1:
Darbuotojas įmonėje dirba iki 1 metų, jo vidutinis darbo užmokestis (bruto) 1 300 Eur, darbdavys paskelbė darbuotojui prastovą ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl 70 % dydžio subsidijos gavimo.
Taikoma formulė – X/18,19=Y, X – 1 300. Taigi, 1 300/18,19=71.
Išvada:
1. Darbdavys patirs tokio paties dydžio sąnaudas paskelbdamas darbuotojui prastovą 71 d. d. arba nutraukdamas darbo sutartį LR DK 57 str. pagrindu.
2. Jeigu darbdavys paskelbs darbuotojui prastovą 72 d. d. ir ilgiau, darbdavys patirs didesnes sąnaudas negu nutraukiant su darbuotoju darbo sutartį DK 57 str. pagrindu.
3. Jeigu darbdavys paskelbs darbuotojui prastovą 70 d. d. ir trumpiau, prastovos paskelbimo sąnaudos darbdaviui bus mažesnės nei darbo sutarties nutraukimo DK 57 str. pagrindu sąnaudos.
Praktinis pavyzdys Nr. 2:
Darbuotojas įmonėje dirba iki 1 metų, jo vidutinis darbo užmokestis 900 Eur, darbdavys paskelbė darbuotojui prastovą ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl 90 % dydžio subsidijos gavimo.
Taikoma formulė – X/6,77=Y, X – 800. Taigi, 800/6,77=118.
Išvada:
1. Darbdavys patirs tokio paties dydžio sąnaudas paskelbdamas darbuotojui prastovą 118 d. d. arba nutraukdamas darbo sutartį LR DK 57 str. pagrindu.
2. Jeigu darbdavys paskelbs darbuotojui prastovą 119 d. d. ir ilgiau, darbdavys patirs didesnes sąnaudas negu nutraukiant su darbuotoju darbo sutartį DK 57 str. pagrindu.
3. Jeigu darbdavys paskelbs darbuotojui prastovą 117 d. d. ir trumpiau, prastovos paskelbimo sąnaudos darbdaviui bus mažesnės nei darbo sutarties nutraukimo DK 57 str. pagrindu sąnaudos.
Pažymėtina, kad aukščiau minėtos darbo sutarties nutraukimo sąnaudos yra apskaičiuotos, kai darbo sutartis yra nutraukiama tik DK 57 str. pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Tuo tarpu, nutraukiant su darbuotoju sudarytą darbo sutartį šalių susitarimu (DK 54 str.) darbo sutarties nutraukimo sąnaudos priklausytų nuo darbuotojo ir darbdavio sutartų darbo sutarties nutraukimo sąlygų.
Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ PRASTOVAS PASKELBUSIEMS DARBDAVIAMS?
Atkreiptinas ypatingas dėmesys (!!!), kad darbdaviai prastovos laikotarpiu darbuotojams privalo mokėti ne mažesnį kaip LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (607 Eur) darbo užmokestį. Visgi, jeigu darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (bruto) yra didesnis nei 765 Eur, o darbdaviui nusprendus prastovos laikotarpiu tokiam darbuotojui mokėti minimalią mėnesinę algą (607 Eur), darbdavys turi įvertinti riziką, jog darbuotojas tokiu atveju gali ne tik nuspręsti prieš 5 darbo dienas įspėjęs darbdavį nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva (LR DK 56 str. 1 d. 1 p. pagrindu), kadangi tokiu atveju darbuotojas turėtų galimybę įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje 3 mėnesius gauti didesnę nedarbo išmoką (nei darbdavio mokamas MMA), tačiau tuo pačiu ir pareikalauti iš darbdavio išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbdaviai, kurie prastovos laikotarpiu darbuotojams moka didesnį nei 607 Eur darbo užmokestį, turėtų atkreipti dėmesį į tai, iki kokio darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžio darbdaviai turės galimybę gauti maksimalaus dydžio subsidiją – 607 ar 910,5 Eur. Jeigu darbdavys pasirenka subsidiją:
1. 70 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, tuomet darbdavys prastovos metu darbuotojui mokėdamas ne didesnį nei 1301 Eur darbo užmokestį, turės galimybę gauti maksimalią 910,50 Eur dydžio subsidiją. Nepriklausomai nuo to, jog darbdavys darbuotojui mokės didesnį nei 1301 Eur darbo užmokestį, darbdavys gaus tokio paties dydžio – 910,50 Eur subsidiją, kuri bus mažiau nei 70 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio;
2. 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, tuomet darbdavys prastovos metu darbuotojui mokėdamas ne didesnę nei 675 Eur darbo užmokestį, turės galimybę gauti maksimalią 607 Eur dydžio subsidiją. Nepriklausomai nuo to, kad darbdavys darbuotojui mokės didesnį nei 675 Eur darbo užmokestį, darbdavys gaus tokio paties dydžio – 607 Eur subsidiją, kuri bus mažiau nei 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Svarbu nepamiršti, kad darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, įsipareigoja išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754.
