Statybų versle yra įprasta praktika sulaikyti dalį mokėjimų už atliktus darbus iki tol, kol rangovas atliks visus darbus bei pateiks garantinio laikotarpio garantiją arba laidavimo raštą, skirtą garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų taisymui. Rangovui minėtos garantijos ar laidavimo nepateikus, užsakovas turi teisę visą garantinį laikotarpį (3 metus) laikyti „sulaikymą“ ir naudoti jį defektų taisymui. Tačiau praėjus 3 metams, „sulaikymas“ rangovui turi būti grąžintas. Ši skola turi būti padengiama ir tuo atveju, kada rangovas garantinio laikotarpio metu bankrutuoja.
Praktikoje dažni atvejai, kai garantinio laikotarpio metu rangovas bankrutuoja, o apie tai sužinojęs užsakovas siekia „sulaikymo“ rangovui iš viso negrąžinti. Vienas iš tokios pozicijos argumentų, jog „sulaikymas“ buvo nustatytas užtikrinti ne garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų taisymą, tačiau rangovo laidavimo rašto pateikimą. Taip užsakovai siekia įrodyti, neva rangovui nepateikus laidavimo rašto, užsakovas iš viso neturi pareigos sumokėti „sulaikymą“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželį išaiškino, jog „sulaikymai“ atlieka tą pačią funkciją kaip ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantija arba laidavimo draudimo raštas. Kitaip tariant, „sulaikymai“ užtikrina dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą užsakovui. Rangovui net ir nepateikus garantinio laikotarpio garantijos arba laidavimo, suėjus garantiniam 3 metų laikotarpiui ir neatsiradus defektams, užsakovas turi pareigą sumokėti rangovui visas likusias pagal sutartis nesumokėtas sumas.
Sulaikytų lėšų nesumokėjimas rangovui reikštų nesąžiningumą rangovo atžvilgiu, nes jis, tinkamai atlikęs darbus pagal sutartis, negautų viso jam priklausančio atlyginimo už atliktus darbus, o užsakovas nepagrįstai praturtėtų sulaikyta suma.
Aiškinimas, kad, suėjus garantinio termino daliai, per kurią rangovo garantinių prievolių vykdymas buvo užtikrintas jam mokėtinos sumos sulaikymu, jis vis dar privalo pateikti laidavimo raštą, faktiškai suteiktų užsakovui ilgesnės trukmės garantinių prievolių užtikrinimą, nei sutarta sutartimis, ir sukurtų užsakovui geresnę padėtį, nei sutarta sutartimis, todėl toks aiškinimas būtų irgi nesąžiningas.
Taigi, rangovui nepateikus garantinio laikotarpio garantijos arba laidavimo rašto užsakovas turi teisę dalį atlyginimo „sulaikyti“, naudoti jį defektų taisymui visą garantinį laikotarpį (3 metus). Tačiau garantiniam laikotarpiui suėjus ir neatsiradus defektų, užsakovas turi sumokėti rangovui visą likusią pagal sutartis nesumokėtą sumą.
